Tradicinių amatų plėtojimo galimybės Lietuvoje
LTGlobalizacijos procesai, kitų šalių kultūrų poveikis, nepakankama žinių apie tautos materialųjį ir nematerialųjį paveldą sklaida kelia nacionalinio tapatumo bei tautinio-kultūrinio paveldo išsaugojimo ir panaudojimo problemas, grėsmę etninei kultūrai – niveliuojasi tradicijos ir papročiai, nyksta etnografinių regionų skirtumai. Tai skatina vertinti tautinį-kultūrinį paveldą ir ieškoti jo panaudojimo galimybių. Iš kitos pusės, mažėjant užimtumui žemės ūkyje, tradiciniai amatai kaip neatskiriama ne tik ekonominio, bet ir socialinio kaimo gyvenimo dalis gali tapti viena iš patraukliausių alternatyvių žemės ūkiui veiklų. Kaimo amatų, būdingų konkrečiai kaimo vietovei ar etnografiniam regionui, atgaivinimas ir plėtra yra svarbi kaimo vietovių gyvybingumo ir jų patrauklumo didinimo priemonė. Tradicinis amatas – individuali ar kolektyvinė veikla, pagrįsta iš kartos į kartą perduodama patirtimi ir specialiais įgūdžiais, skirta tautinio paveldo objektams kurti ir realizuoti. Prie tradicinių amatų priskiriamas tradicinių gaminių gaminimas, tradicinių veislių augalų, gyvūnų veisimas ir auginimas, jų produktų gavyba, gamtos gėrybių rinkimas ir perdirbimas, tradicinių paslaugų teikimas. Populiariausi amatai – tekstilė, medžio apdirbimas, juvelyrika, keramika, pynimas. Amatininkai daugiausiai telkiasi pagrindiniuose šalies miestuose ir kaimo vietovėse šalia jų. [..]. Straipsnyje pateikiamos amatų plėtros prielaidos ir situacija Lietuvoje, vertinama tradicinių amatų centrų steigimo būtinybė ir analizuojamos galimos jų veiklos, pateikiama tarptautinė paramos amatams patirtis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Parama tradiciniams amatams; Tradicinis amatas; Tradicinis amatas, tradicinių amatų centras, parama tradiciniams amatams; Tradicinių amatų centras; Centre of traditional crafts; Lithuania; Support for traditional crafts; Traditional crafts center; Traditional handicraft.
ENGlobalisation processes, influence of other cultures, insufficient distribution of information about the material and immaterial national heritage influence the problems of national identity, the use and maintenance of the national-cultural heritage, and ethnic culture (assimilation of traditions and customs, disappearing ethnographic, regional differences). It motivates to appreciate the national-cultural heritage and to look for new ways to use it. On the other hand, the employment in agriculture is decreasing, therefore, traditional crafts, as an inseparable part of economic and social rural life, may become one of the most attractive alternatives. The recreation and development of crafts that are characteristic to a specific area or ethnographic region is very important in order to increase the attractiveness and vitality of rural areas. A traditional craft is an individual or collective activity that is based on the experience and skills that are given from one generation to another and is intended for the creation and realisation of the objects of national heritage. Production of traditional goods, breeding of traditional species of animals, planting and growing traditional plants, gathering of their products, gathering and processing of free goods and traditional services are considered to be national crafts. The most popular crafts are textile, wood treatment, juwellery, ceramics and weave. The craftsmen usually gather in the main town or in the rural areas next to them. [..]. The article provides us with the information about the development and the situation of crafts in Lithuania, evaluates the necessity to establish the centres of traditional crafts, analyses their possible activities and provides the experience about the international support to crafts.
