Kapinės

LTStraipsnis skirtas Lietuvos kapinių tyrimams. Kapinės, kaip kraštovaizdžio elementas, gimtojo krašto metraštis, sakrali vieta, yra viena labiausiai gerbiamų ir puoselėjamų vietų. Dauguma šiaurės rytų Lietuvos kapinių buvo įkurtos, per valakų reformą XVI a. susiformavus kaimams. Kai kurios konfesinės kapinės įkurtos susiformavus religinėms bendruomenėms. Kaimo kapinės dažniausiai įrengtos už pusės kilometro ar toliau nuo kaimo, pakilesnėje vietoje ar kalvoje. Kapinėms būdingas jų teritorijos fiksavimas. Tačiau XIX a. viduryje net svarbiausios parapinės kapinės, esančios netoli bažnyčių, dar neturi jas juosiančių tvorų. Tyrinėtoje Obelių ir Kriaunų valsčių teritorijoje yra veikiančių, neveikiančių ir riboto laidojimo statusą turinčių kapinių. Kapinėse koplyčių ar kitų statinių nėra. Kai kuriose kapinėse yra išlikusių XIX a. statytų antkapinių paminklų. Iš medinių paminklų grupės yra keli mediniai kryžiai. Vyraujantys XIX a. pabaigos –XX a. pradžios antkapiniai paminklai – obeliskai. Kapinių obeliskai yra panašaus aukščio. Geležiniai kryžiai dažniausiai yra kaip akmens obeliskų ar kitokių antkapinių paminklų viršūnės. XIX a. pabaigos – XX a. pradžios išlikusių geležinių kryžių yra nedaug. Kalti kryžiai pasižymi didele formų įvairove. Kape gali būti palaidoti vieno ar kelių žmonių palaikai. Dabar dažnesni yra šeimos kapai. XX a. antrojoje pusėje antkapiniuose paminkluose vyravo poetiški tekstai, o dabar juose pateikiama glausta informacija apie mirusįjį.Reikšminiai žodžiai: Antkapiniai paminklai; Epitafijos; Kapinės; Konfesinis paveldas; Kriaunai; Kriaunų apylinkės; Memorialiniai paminklai; Obeliai; Obelių apylinkės; Cemetery; Confessional heritage; Epitaphs; Kriaunai; Kriaunos surroundings; Memorial monuments; Obeliai; Obeliai surroundings.

ENThe article is Lithuanian is dedicated to the research of cemeteries. Cemeteries, as a landscape element, chronicle of the native country, and a sacred place, is one of the most respected and cherished places. Most of north-eastern Lithuania cemeteries were established with the formation of villages during the Wallach reform in the sixteenth century. Some confessional cemeteries were established upon the formation of religious communities. Village cemeteries are usually equipped half a kilometre or more away from the village, at an elevated place or hill. Cemeteries are characterised by the fixation of their territory. However, in the middle of the nineteenth century, even the main parish cemeteries located near churches still did not have any fences surrounding them. The investigated territory of Obeliai and Kriaunai Districts have operating, non-operating cemeteries and cemeteries with a limited burial status. In the cemeteries, there are no chapels or other structures. Some cemeteries have preserved funerary monuments built in the nineteenth century. Out of the group of wooden artefacts, there are several wooden crosses. Obelisks are prevailing funerary monuments of the end of the nineteenth – beginning of the twentieth century. Cemetery obelisks are similar in height. Iron crosses are mostly installed as the top part of stone obelisks or other funerary monuments. The number of extant iron crosses of the end of the nineteenth – beginning of the twentieth century is limited. Forged crosses have a large variety of forms. Remains of one or several men may be buried in a grave. Now, family cemeteries are more common. In the second half of the twentieth century, poetic lyrics dominated on funerary monuments, and now they provide concise information about the deceased.