LTStraipsnyje pateikiama medžiaga apie verslinę ir mėgėjišką žvejybą Sartų ežere ir kituose Obelių- Kriaunų krašto vandenyse nuo XIX a. pabaigos iki XX a. pabaigos. Pateikiami autoriaus atlikti apklausų duomenys, surastos fotografijos. Iki Antrojo pasaulinio karo miestelių pirkliai žydai iš valdžios ar dvarininkų nuomodavo ežerus, samdydavo nuolatinius aplinkinių kaimų žvejus, turinčius savo žvejybos įrankius, su kuriais tie žmonės žvejodavo ir žiemą, ir vasarą. Netolimuose Rupetų, Bobriškio kaimuose gyveno sentikių rusų, kurių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo žvejyba. Susidarydavo dešimties–dvylikos žmonių grupė. Sugautas žuvis J. Klaso pasamdyti paežerių gyventojai arkliais vežė į Obelių ar Rokiškio geležinkelio stotis, o iš ten – į didesnius miestus. Antrojo pasaulinio karo metais susikūrė Kriaunų žvejų artelė. Apie 1950 metus buvo sukurtas kolūkis „Sartai“, kuriam priskirta ir Kriaunų žvejų artelė. „Sartų“ kolūkį perorganizavus į tarybinį ūkį, Kriaunų žvejų artelė iširo. Tačiau verslinės žvejybos būdus Dusetų žvejai išlaikė iki šių dienų, bet daug ką modernizavo. Be aprašytosios verslinės žvejybos straipsnyje kalbama apie vandenų priežiūrą ir draudimus, pasakojama apie mėgėjišką žūklę, turtingą žvejybos būdų, įrankių ir papročių. Aprašomi vietiniai žvejybos būdai, populiarūs žvejybos įrankiai ir Sartų ežere gyvenančios žuvys. Pabaigoje išvardijami didžiausi žinomi laimikiai Sartų ežere per pastaruosius penkiasdešimt metų.Reikšminiai žodžiai: Maistas; Mityva; Obeliai-Kriaunos; Žuvis; Žvejyba; Žvejyba, Sartų ežeras, etnografija; Žvejybos tikėjimai; Žvejybos įrankiai; Fish; Fishing; Fishing tools; Fishing, Sartai lake, etnography; Food; Obeliai-Kriaunos, fishing beliefs.
ENThe paper presents material about trade and amateur fishing in Lake Sartai and other bodies of water in Obeliai-Kriaunos region from the end of the 19th c. until the end of the 20th c. The data of surveys conducted by the author and the photographs found are presented. Before World War II, Jewish merchants of towns rented lakes from the authorities or landlords and hired permanent fishers from surrounding villages, who had their own fishing equipment and went fishing all year round. In the near villages of Rupetos and Bobriškis, there lived Russian old-believers for whom fishing was the main source of living. Groups of ten to twelve people formed. Lakeside inhabitants, hired by J. Klasas, would carry the caught fish to the railway stations in Obeliai or Rokiškis, from which the fish would reach bigger cities. During World War II, Kriaunos fishers’ association was established. In 1950, the collective farm “Sartai” was founded and the Kriaunos fishers’ association was included in it. After “Sartai” was reorganised into a Soviet farm, the fishers’ association was broken up. The fishers of Dusetos have preserved ways of trade fishing, yet they modernised a lot of things. Besides the described trade fishing, the paper touches upon water supervision and prohibitions, tells about amateur fishing which is rich in ways of fishing, tools and traditions. It describes local fishing ways, popular fishing equipment and the fish found in Lake Sartai. Finally, the paper enumerates the biggest known catch in Lake Sartai over the last fifty years.