Gyvulių ganymas, šėrimas ir priežiūra

LTStraipsnyje aprašomi tradiciniai gyvulių ganymo, priežiūros ir skerdimo papročiai. Kol neišskirstė vienkiemiais, Lietuvos kaimuose gyvulius ganė bendrai. Kaimus išskirsčius, gyvulius imta rišti. Karves rišdavo už ragų, arklius – už kojos, kartais už apynasrio. Kol kaimas ganė bendrai, kerdžių (ustovą) samdydavo kaimo sueiga. Ustovui būdavo mokama nuo gyvulio. Mokėdavo grūdais, pinigais, linais, vilnomis. Ustovu būdavo nebejaunas, neturtingas žmogus iš to paties ar gretimo kaimo. Pasitaikydavo ir moterų. Su ustovu ganydavo 2–3 piemenys, kurie rengdavosi vargingai. Ganydavo jau nuo 6–7 metų. Per Sekmines piemenys pindavo karvėms vainikus iš gėlių, žolių, beržo šakelių. Tą dieną grįžusiems piemenims šeimininkė atsidėkodama duodavo kiaušinių, sviesto, lašinių, sūrio. Kai gyvuliai susirgdavo, juos dažniausiai atkalbėdavo. Nužiūrėtą gyvulį žegnodavo, apkrapindavo švęstu vandeniu. Skersdavo paprastai pats šeimininkas, bet dažnai kviesdavo ir kaimynus talkon. Gyvulius šerdavo dažniausiai šeimininkas, kiaules – tik šeimininkė. Arklius prižiūrėdavo tik vyrai. Karves šerdavo ir nuo žemės, ir iš ėdžių, vadinamų drobynomis. Jas darydavo iš lentų ir pritvirtindavo tvarte prie sienos. Avis šerdavo iš ėdžių, arklius – iš žlabais vadinamų ėdžių. Pašarą nešiojo rezginėmis, taip pat iš balanų padarytomis didelėmis pintinėmis. Jei daug pašaro, nešdavo perjuosę šieną virvėmis. Gyvulius girdydavo iš lovių. Vandenį nešiodavo su naščiais. Sukūrus kolūkius, papročiai keitėsi.Reikšminiai žodžiai: Apeigos; Ganymas; Gyvulių ganymas; Gyvulių šėrimas; Gyvulių ūkis; Kerdžius; Kriaunos; Liaudies veterinarija; Obeliai; Piemenys; Piemuo; Tikėjimai; Tradicinė kultūra; Beliefs; Feeding; Folk veterinary; Herder; Herding; Herdsman; Kriaunos; Livestock farming; Obeliai; Pasturage; Rites; Traditional culture.

ENThe article describes the traditional customs of livestock grazing, care, and slaughter. Before splitting into isolated farmsteads, dwellers of Lithuanian villages used to gaze cattle jointly. After villages split, the practice of tethering began to spread. Cows were tethered at their horns, and horses – at their legs and sometimes halter. When a village gazed cattle jointly, a shepherd was hired by a village gathering. Herds paid on the basis of the number of heads. Remuneration was paid in the form of grain, money, flax, and wool. Usually, a shepherd was a mature, not rich man from the same or nearby village. Sometimes, there were female shepherds. A shepherd used to be accompanied by 2 or 3 poorly dressed shepherd boys. Grazing experience started at an early age of 6 or 7. During Pentecost celebrations, shepherd boys made crowns for cows using flowers, grass plants, and birch branches. That day, the landlady presented eggs, butter, bacon, and cheese to returning shepherd boys as an expression of her gratitude. When animals fell ill, their illnesses were usually charmed away. A hoodooed animal was blessed and besprinkled with holy water. Animals were usually slaughtered by the landlord himself, but he often used to invite neighbours for help. Most often, cattle was fed by the landlord, and pigs – only by the landlady. Horses were taken care only by men. Cows were forged both from the ground and from mangers called drobynos. They were made of planks and fastened on barn walls. Sheep were fed from mangers, and horses – from a special type of mangers called žlabai. Fed was carried on nets as well as in large baskets made of sapwood. When the amount of feed was big, hay was carried in roped packs. Livestock was watered from water troughs. Water was brought with the use of a yoke. Customs changed after kolkhozy (Soviet-type collective farms) were established.