Talkos ir jų papročiai

LTRemiantis etnografine medžiaga (25 pateikėjų pasakojimais), straipsnelyje aptariami Rokiškio rajono Obelių ir Kriaunų apylinkių talkų ir jų papročių bruožai, apžvelgiama talkų raida nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio. Pagal atsikaitymą pagalbininkams, galima iškirti dviejų tipų talkas. Turtingesni ūkininkai talkoms pagalbininkų samdydavo ir jiems atlygindavo pinigais. Kitokio pobūdžio buvo „atbūtinės“ talkos į kurias susirinkdavo kaimynai, artimesni giminės, o už suteiktą pagalbą būdavo atidirbama prie to paties, ar kito darbo. Atsižvelgiant į darbų pobūdį, kuriems nudirbti kviečiamos talkos, matyti, kad šiose apylinkės buvo kviečiamos beveik visų rūšių talkos – žemdirbystės, gyvulininkystės, namų statybos ir visos kitos. Gausiausia talkų grupė – žemdirbystės talkos, apimančios mėšlavežio, sėjos, šieno pjovimo ir grėbimo, rugiapjūtės, bulvių sodinimo ir kasimo, linų rovimo ir mynimo, kūlimo talkas. Iš gyvulininkystės talkų svarbiausia buvo skerdimo talka, į kurią iš vakaro kviesdavo 3-4 vyrus. Seniausia atsilyginimo talkininkams forma – skerstuvių vaišės. Namų statybos talkos dažniausiai buvo telkiamos miškui vežti, namams statyti, stogui dengti, molines krosniai krėsti. Iš šioms aptartoms grupėms nepriskirtinų talkų, bet svarbiomis buvo plunksnų plėšymo talkos. Kartais buvo kviečiama ir kopūstų dėjimo talka. Visos aptartos talkos buvo telkiamos iki kolektyvizacijos. Sukūrus kolūkius, dauguma šių talkų išnyko. Liko tik mėšlavežio, šienapjūtės, bulių sodinimo ir bulviakasio talkelės.Reikšminiai žodžiai: Darbas; Gyvulininkystė; Kriaunos; Obeliai; Papročiai; Pramogos; Talka; Talka, papročiai; Talkos; Talkų tipai; 19 amžius; 20 amžius; Žemdirbystė; Agriculture; Animal husbandry; Bee; Bees; Customs; End of XIX c.- middle of XX c; Entertainments; Kriaunos; Obeliai; Obeliai, Kriaunos; Typology of working bees; Work; Working bee.

ENWith reference to ethnographic material (stories of 25 respondents), an article describes the organised unpaid farm labour and its features in Obeliai and Kriauniai area and reviews its development since the end of the 19th c. until the middle of the 20th c. According to the payment, there are two types of the organised unpaid farm labour. Richer farmers used to employ the workers and pay them money. Another type of organised unpaid farm labour was called “atbūtinės” in which neighbours and close relatives used to help and in return they were getting help in their farms. According to the type of work, there were almost all types of organised unpaid farm labour: agricultural, stock-raising, house building and others. The biggest group was the agricultural organised unpaid farm labour that involved manure transportation, sowing, haymaking and raking, rye harvesting, planting digging of potatoes, flax tearing and treading and trashing. The main stock-raising organised unpaid farm labour was animal killing where 3 or 4 men were invited a day before. The oldest way of payment was regale. When building a house, usually people helped to transport the wood, make a roof or a stone furnace. An organised unpaid farm labour that is not attributed to any of the groups but was very important is feather tearing. Sometimes people were invited to help with the stowage of cabbages. All these works were done until collectivisation. Most of them disappeared with the appearance of kolkhozes. Only the ones of manure transportation, haymaking, planting and digging of potatoes remained.