Sėjos ir derliaus nuėmimo darbai

LTStraipsnyje pristatoma 1980 m. Vilniaus universiteto kraštotyrinės ekspedicijos metu A. Žebrauskaitės Kriaunų apylinkėse (Rokiškio rajonas) iš 23 pateikėjų surinkta medžiaga, susijusi su ūkio darbais. Iš surinktos medžiagos atsikleidžia svarbiausi darbai ir su jais susiję papročiai, jie atitinkamai sugrupuojami ir aptariami: arimas, mėšlavežis, sėja, pjūtis, džiovinimas, kūlimas, vėtymas, malimas, duonos kepimas, daržovių nuėmimas. Daugelis informantų prisiminė, kad ardavo metaliniu noragu, vėliau plūgais. Rugiams ardavo du kartus. Mėšlą veždavo po pirmo arimo. Pavasarį pirmiausia sėdavo baltuosius žirnius, paskui pilkuosius, dar vėliau – kitas kultūras. Būdavo trys laukai – rugiams, vasarojui ir pūdymui. Daugiausia sėdavo rugių. Visas sėklas šventindavo. Kai tik grūdas kietas, pradėdavo kirsti rugius. Pjaudavo vyrai dalgiais. Tarpukariu kai kas jau turėjo ir arklinių kertamųjų. Iki Pirmojo pasaulinio karo dalgį plakdavo ant pentelės. Grėbdavo grėbliu skeltu kotu. Nupjautus ir surištus pėdais rugius statydavo į gubas, kad išdžiūtų. Pabaigus rugiapjūtę, moterys pindavo vainiką. Išdžiūvusius rugius veždavo namo. Sėklai pirmos duonos rugius blokšdavo, kad išbirtų geriausi grūdai. Kuldavo kultuvais nuo Visų Šventų iki Kalėdų. Išdžiovintus grūdus maldavo girnomis. Duoną kepė ant ajerų, klevo ar kopūsto lapų. Į krosnį duoną šaudavo medine liže. Bulves dažniausiai kasdavosi patys, jas rūšiavo. Sovietmečiu kai kuriuos šių darbų papročių bandyta pritaikyti kolūkiniam gyvenimui, buvo organizuojamos Pirmos vagos šventės, kombainininkų palydos į laukus, Žemdirbio dienos šventės.Reikšminiai žodžiai: Darbai; Derliaus nuėmimo darbai; Kriaunos; Materialinė kultūra; Obeliai; Papročiai; Sėja; Sėja, derliaus nuėmimas; Tikėjimai; Tradicija; Beliefs; Customs; Gathering of harvest; Harvesting works; Kriaunos; Material culture; Obeliai; Sowing; Tradition.

ENAn article presents the material about farm works. A research was performed during an ethnographic expedition of Vilnius University in 1980 in Kriauniai area (Rokiškis district) by A.Žebrauskaitė who interviewed 23 respondents. The material reveals the main works and the related customs, they are grouped and described: tillage, manure transportation, sowing, harvest, drying, trashing, winnowing, grinding, bread baking, gathering of vegetables. The majority of respondents said that at first they were tilling with metal ploughshares which later were changed into ploughs. The rye required a double tillage. Manure was transported after the first tillage. In spring, at first they were sowing white peas, later grey peas and then other cultures. There were three fields: for ryes, summer corns and fallow. The most popular culture was the rye. All seeds were sanctified. When the corns become hard, the rye is cut by men with scythe. During the inter-war, the horse reapers appeared. Until the World War I, scythes were forged on an anvil. Raking was done with a cloven-shaft rake. The cut and sheaved rye was put into stooks and left to dry. After the rye harvest, women were making crowns. The dried rye were taken home. The rye of the first bread were flung in order the best seeds should separate. From the All Saint´s Day until Christmas the rye was trashed with flails. The dried corns were ground with quern. The bread was baked on calamus, maple or cabbage leaves and was put in a furnace on a wooden peel. Usually they dug and sorted potatoes themselves. During the Soviet period, it was attempted to apply some customs to kolkhozes. The celebrations of the First Bed and the Agriculturalist Day and an escort of combine drivers to fields were organised.