Aleksandravėlės šv. Pranciškaus Serafiškojo bažnyčios Kryžiaus kelio stotys

LTAtkampioje vietovėje, Aleksandravėlės kaime, pastatytas ankstyvojo klasicizmo architektūrinis ansamblis, kurį sudaro iškili ankstyvojo klasicizmo šventovė, šventoriaus tvora su puošniais vartais ir kampuose simetriškai įkomponuotos dvi varpinės. Akmens mūro aptvare vienodu ritmu iškyla keturiolika Kryžiaus kelio koplytėlių. Statiniai nutinkuoti, stačiakampės formos su siaura vertikalia niša paveikslui ir trikampiu frontonu bei akmens mūro cokoliu. Senieji šventoriaus koplytėlių paveikslai, vaizduojantys Išganytojo Kančios kelio stotis, dabar pakabinti bažnyčioje. Pirmosios žinios apie Aleksandravėlės bažnyčios Kryžiaus kelią mus pasiekė iš 1797 m. dokumento nuorašo. Juo šventoriuje pasirūpino Aleksandravėlės dvaro savininkas, Ukmergės seniūnas I. Morikonis. Jis artimai bendravo su Troškūnuose įsikūrusiais bernardinų vienuoliais, kurie galėjo paskatinti šiam darbui. Šaltiniuose randamos žinios ir apie Kryžiaus kelio atvaizdus. Iki mūsų dienų išsaugotas tapytas Kryžiaus kelio ciklas, kurį sudaro 14 tradicinės ikonografijos stočių. XIX a. 7-ojo dešimtmečio paveikslai buvo saugomi bažnyčioje ir tik Kalvarijos apvaikščiojimo metu būdavo išnešami ir įstatomi į šventoriaus koplyčias. Vėliau Kryžiaus kelio drobės kabėjo koplytėlėse. Tapyti Aleksandravėlės bažnyčios Kryžiaus kelio paveikslai neįprastos formos, pailgi, siauri, pritaikyti prie koplytėlių nišų. Keturiolikos stočių ciklo ikonografija tradicinė: pavaizduotas Išganytojo kančios kelias nuo Piloto rūmų iki Guldymo į kapą. Kompozicijos artimos baroko stilistikos, iliustratyviems ir dinamiškiems atvaizdams.Reikšminiai žodžiai: Aleksandravėlė; Bažnyčių dailė; Bernardinai; Klasicizmas; Kryžiaus kelias; Tapyba; Troškūnai; Aleksandravėlė; Bernardines; Church art; Classicism; Crossroads; Painting; Stations of the Cross; Troškūnai.

ENIn an outlandish place in Aleksandravėlė village, an architectural ensemble of the early classicism was built. It consists of an early classicism style temple, a fence of the churchyard that contains decorated gates and two campaniles that are symmetrically integrated into corners. In a stone enclosure rhythmically appears 14 chapels of the Stations of the Cross. The constructions are plastered, they have a rectangular form with a narrow vertical niche for a picture, a triangle pediment and a stone base. The old pictures that were kept in the chapels in the churchyard and depicted the stations of the Saviour's way of suffers are in the church now. The first data about the Stations of the Cross of Aleksandravėlė church were found in 1797 in a copy of a document. An owner of Aleksandravėlė manor, an administrator of Ukmergė I.Marikonis took care of it and kept it in a churchyard. He had a close relationship with Bernardine monks who settled themselves in Troškūnai and could have prompted to do it. There are some data about the images of the Stations of the Cross in the sources. A painted cycle of the Stations of the Cross that consists of 14 traditional iconographic stations remained till now. The paintings of the 7th decade of the 19th c. were kept in the church and only during the Calvary walk were placed into the chapels of the churchyard. Later, the linens of the Stations of the Cross were kept in the chapels. The painted pictures of the Stations of the Cross of Aleksandravėlė church have unusual forms: oblong, narrow, fitted to the niches of the chapels.The 14-station iconography is traditional. It depicts the Saviour's way of suffers from the Pilate's house to the tomb. The compositions seems to be done in a baroque style and contain illustrative and dynamic images.