Lietuvių kalbos "gauti" ir "tekti" : gramatinimo aspektai

LTStraipsnio tikslas - aptarti lietuvių kalbos veiksmažodžių gauti ir tekti semantiką iš gramatinimo reiškinio perspektyvos, panagrinėti šių veiksmažodžių semantinio kitimo krypties iš leksinės posesyvinės reikšmės į gramatinamą modalinę reikšmę tendencijas ir kai kuriuos kitimą lemiančius veiksnius, modalinės šių veiksmažodžių semantikos ypatumus. Lietuvių kalbos gauti tipo veiksmažodžiai realizuojami skirtingo tipo konstrukcijose: veiksmažodžio gauti atveju semantiškai žymėtas ir vardininku reiškiamas posesorius, o veiksmažodžio tekti atveju semantiškai žymėtas ir vardininku reiškiamas posesumas. Tai, kad patekimo į posesyvumą būsena koduojama skirtingomis konstrukcijomis, lemia semantinius veiksmažodžių gauti ir tekti skirtumus. Leksinės reikšmės lygmenyje vyrauja vardažodinė gauti tipo veiksmažodžių komplementacija, o modalinės – veiksmažodinė (be išimties bendratis). Veiksmažodžiui gauti itin būdinga vardažodinė komplementacija (88,5%), o veiksmažodžiui tekti – veiksmažodinė (89,6%), taigi veiksmažodžio gauti semantinėje struktūroje dominuoja leksinės reikšmės, o veiksmažodžio tekti – modalinės. Nagrinėtų lietuvių kalbos akvizityvinių veiksmažodžių semantinėje struktūroje dažnesnė abstraktaus posesyvumo reikšmė; tai rodo universalią semantinio abstraktėjimo metaforizacijos keliu tendenciją iš konkrečios reikšmės į abstraktesnę. Iš pasirinktų tekstyno dalių analizės matyti, kad veiksmažodžių gauti ir tekti semantinėje struktūroje dominuoja neepisteminės būtinybės modalinės reikšmės, bet potencialios ir neepisteminės galimybės modalinės reikšmės.Reikšminiai žodžiai: Gramatinimas; Veiksmažodis; Semantinė struktūra; Modalinė reikšmė; Tekstynas; Grammaticalization; Verb; Semantic properties; Modal meaning; Corpus; Structural types of complement; Gramatinimo aspektai; Lietuvių kalbos "gauti" ir "tekti"; Modalinės reikšmės; Morfosintaksinės ypatybės; Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas; Aspects of grammaticalization; Lithuanian; Modal meanings; Morphosyntactic properties; Corpus of the Contemporary Lithuanian language.

ENThe paper deals with the Lithuanian get-verbs gauti ('get') and tekti ('be gotten') within the framework of grammaticalization. The purpose of the paper is to analyze semantic as well as morphosyntactic properties of the given verbs. The focus of the analysis is on the constructional patterns and on the basic types of complements the verbs take. Since frequency is considered to be an important indicator of grammatical change, the paper looks at the quantitative distribution of basic structural types of complements used with the Lithuanian get-verbs under analysis. Moreover, the paper also looks at the modal meanings that gauti ('get') and tekti ('be gotten') can express. The data has been compiled from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, namely its Central newspapers and Fiction parts. The Lithuanian verbs gauti ('get') and tekti ('be gotten') express an ingressive aspect of possession, i.e. onset of possession or acquisition. As lexical verbs with the meaning of acquisition the Lithuanian get-verbs are found in the constructional patterns with NP as their grammatical object. When the noun possessed denotes a concrete entity, the verbs have the meaning of concrete acquisition, and when the noun denotes an abstract entity, the verbs express abstract acquisition.The corpus-based study has shown that both verbs gauti ('get') and tekti ('be gotten') tend to express abstract acquisition. However, the verb gauti ('get') is most frequently used as a full lexical verb while the verb tekti ('be gotten') functions mainly as a modal verb. Modal meanings of the Lithuanian get-verbs are expressed by constructions with an infinitival complement. Both of the verbs gauti ('get') and tekti ('be gotten') denote non-epistemic necessity and non-epistemic possibility. However, the meaning of non-epistemic possibility seems to be rather peripheral for the Lithuanian get-verbs. It is worth noticing that the modal verb tekti ('be gotten'), besides its modal meanings, is used to express an aspectual meaning of perfectivity. [From the publication]