Pokomunistinės valstybės raida Europos Sąjungoje : užtikrinta ateitis ar spąstai?

LTPokomunistinės valstybės transformacija ir tolesnė raida – kompleksinis procesas, sudėtingas tiek savo vidine logika, tiek galimais labai skirtingais vyksmo variantais. Pokomunistinėms valstybėms, kitaip nei Vakarų valstybėms, modernizacijos tikslais teko silpninti savo vertikaliąsias valdžios struktūras ir smarkiai sumažinti viešojo sektoriaus apimtis. Tose šalyse, kur valstybės ir teisės viršenybės idėja visuomenėje nebuvo stipri, pokomunistinės valstybės formavimasis baigėsi „valstybės užgrobimu“ arba „oligarchizacija“. Valstybę iš esmės pavyko deramai atkurti ar perkurti tik toms pokomunistinėms visuomenėms, kurios prieš keletą metų įsiliejo į Europos Sąjungą, tačiau ir tarp šių valstybių esama reikšmingų raidos skirtumų. Straipsnio tikslas – aptarti Vidurio ir Rytų Europos pokomunistinių valstybių transformacijos problematiką ir tolesnę jų raidą Europos Sąjungoje (ES). Pirmiausia aptariamas pokomunistinės transformacijos fenomenas, jo vidinė logika ir priežastys, nulėmusios skirtingus pokomunistinių šalių raidos būdus. Antrojoje straipsnio dalyje dėmesys skiriamas į ES įstojusių pokomunistinių valstybių raidai. Išskiriami svarbiausi iššūkiai valstybingumui, su kuriais susiduria šalys, pasirinkusios Europos integracijos kelią. Įvertinama, kaip, praėjus penkeriems metams nuo narystės ES pradžios, sekasi šiuos iššūkius įveikti. Teigiama, kad, pagal dabartines raidos tendencijas, galima kalbėti apie ryškėjančią pusiau branduolio ir pusiau periferinių Vidurio ir Rytų Europos valstybių skirtį. Šis pasidalijimas gali turėti reikšmingų padarinių tolesnei šio regiono raidai.Reikšminiai žodžiai: Integracija į ES; Pokomunizmas, valstybė, Europos Sąjunga; Transformacija; Valstybės valdymas; Vidurio ir Rytų Europa; Central and Eastern Europe; Integration in EU; Lithuania; Post-communism, nation state, European Union; Public administration; Transition.

ENPostcommunist transformation of a state and its further development is a complex process, which is complicated by its internal logic and possible ways of further evolution. Unlike Western states, postcommunist states had to weaken their vertical power structures and significantly decrease the scope of the public sector for the purposes of modernisation. In the states, where the idea of the state and primacy of law was not strong, the formation of a postcommunist state ended with “the occupation of the state” or “the oligarchy”. Only those postcommunist societies were successful in restoring and reorganising their state, which joined the European Union. However, there are significant differences observed in the development of these states. The aim of the article is to discuss the problem of transformation of Central and Eastern European postcommunist states and their further development within the European Union. First of all, the phenomenon of the postcommunist transformation, its internal logic and factors determining different paths of postcommunist countries’ development are discussed. The second part of the article deals with the development of the postcommunist states, which joined the European Union. The main challenges to the statehood the states on the path of European integration have faced are discussed. The author attempts to evaluate the progress the new members of the European Union have done since the beginning of the EU membership. The author also claims that, based on the modern development tendencies, semi-core and semi-peripheral states of the Central and Eastern Europe can be distinguished. Such a division may have significant impact on the further development of this region.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology