Valstybininkas : pretenzija į sąvokos analizę

LTStraipsnio tikslas – atskleisti valstybininko sąvokos kilmę ir prasmę. Šalia istorinių ir filosofinių temos aspektų, daugiau dėmesio skiriama lietuvių politinės minties tradicijai. Siekiama atsakyti į klausimą, kokiu pagrindu valstybininko sąvoka tapo Lietuvos politinio diskurso dalimi, kokios jos funkcinės ir vertybinės prasmės? Politikos mokslo diskusijos dažnai yra politinių diskusijų tęsinys. Šio straipsnio tikslas nėra tęsti politines diskusijas. Sąmoningai siekiama diskusiją apie valstybininkus pakelti į teorinį lygmenį. Norima atsakyti į klausimą: kas yra valstybininkas ir kuo jis skiriasi nuo politiko? Apibendrinant analitines įžvalgas teigiama: kuo daugiau demokratinės visuomenės turi negalių, tuo stipriau yra jaučiamas valstybininkų poreikis. Dabartinės demokratinės visuomenės rodo ryškų piliečių valios nuosmukį. Demokratiški rinkėjai vis dažniau suskaidomi į fragmentus, kurie savo politinę energiją panaudoja tik daliniams interesams ginti, bet nesugeba mobilizuoti visuomenės daugumos. Demokratinėms visuomenėms reikia politinių lyderių, sugebančių susieti visuomenės ir valstybės interesus. Kai demokratinėje valstybėje padaugėja žmonių, nenorinčių kalbėti apie nuo eilinių politikų besiskiriančius valstybininkus, visada verta sunerimti, ar nėra pradėtas naikinti svarbus moralinis ir politinis idealas. Tokioje situacijoje valstybininkų misija yra siejama su piliečių sugrąžinimu prie bendrų politinių projektų. Demokratinės visuomenės valstybininkas pirmiausia yra bendrų politinių veiksmų lyderis.Reikšminiai žodžiai: Idealizmas; Moralė; Politikas; Politinė partija; Rezlizmas; Valstybininkas; Valstybė; Valstybės interesai; Idealism; Interest of state; Lithuania; Morality; Political; Political party; Realism; State; Stateman; Statesman.

ENThe article aims to reveal the origin and meaning of the concept of a statesman. Apart from historical and philosophical aspects of the topic, a great deal of attention is dedicated to the tradition of Lithuanian political thought. The author seeks to establish the grounds on which this concept became part of the Lithuanian political discourse as well as its functional and virtue meanings. Political scientific discourse is usually a continuation of political discussions. This article does not seek to continue political discussions. It attempts to transfer the discussion on statesmen into the theoretical level. The author seeks to answer the question: who is a statesman and what is his difference from a politician? Having summarised analytical insights, the author claims that the more troubles a democratic society has, the stronger the need for statesmen it witnesses. Modern democratic societies are now facing a deep recession in the civil will of their citizens. Democratic electors are more frequently divided into fragments, which use their political power to protect partial interests yet are unable to mobilise the social majority. Democratic societies need political leaders capable to combine public and state interests. When a democratic society has the number of people unwilling to speak about statesmen decreasing, it is the time to show concern about important moral and political ideals diminishing. In such a situation, the mission of statesmen is related to the return of citizens to common political projects. A statesman of a democratic society is primarily the leader of the common political actions.