Lietuvos dalyvavimo Europos Sąjungoje politinė ekonomija : lūkesčiai ir penkerių metų patirtis

LTStraipsnyje analizuojami Europos Sąjungos (ES) plėtros padariniai naujųjų Sąjungos narių, senbuvių ir pačios ES ekonomikai, politiniam procesui ir institucijoms, daugiausia dėmesio skiriant Lietuvos patirčiai. Pirmiausia pristatomos su ES plėtra susijusios prognozės, kurios sudarė diskusijų rengiantis plėtrai pagrindą, o vėliau šios prognozės ir išankstiniai vertinimai lyginami su atliktais paskesniais plėtros poveikio vertinimais, taip pat aptariant skirtingą plėtros poveikį atskiroms šalims. Straipsnyje teigiama, kad, nors integracija visoms ES valstybėms narėms daro panašų poveikį, tai, kiek jos teikiamos galimybės yra išnaudojamos, priklauso nuo valstybių narių nacionalinės politikos. Nors iki 2008 m. Lietuvos ekonomika buvo viena iš sparčiausiai augusių ES, viešojoje politikoje vyravusi stagnacija ir neatliktos pertvarkos lėmė lėtą ekonomikos restruktūrizaciją, didesnį nei daugumos kitų ES šalių ekonomikos nuosmukį ir gali ilgesniam laikui sustabdyti suartėjimo su ES gyvenimo lygiu procesą. Taip pat teigiama, kad Lietuva ir kitos naujosios narės gana sklandžiai įsitraukė į ES institucijų darbą ir dažnai pirmauja prieš ES senbuves pagal Sąjungos teisės normų perėmimą, tačiau daugeliu Europos darbotvarkės klausimų laikosi pasyvios politikos. Pagrindiniais Lietuvos Europos politikos klausimais po įstojimo į ES galima laikyti dar neužbaigtą integracijos darbotvarkę (stojimą į Šengeno erdvę ir euro zoną) bei ES Rytų kaimynystės politiką ir energetikos politiką, tačiau šių prioritetų įgyvendinimas kol kas vertintinas prieštaringai.Reikšminiai žodžiai: Bendroji energetikos politika; ES plėta; Ekonominis augimas; Energetikos politika; Europos politiniai prioritetai; Politinė ekonomija; Politinė ekonomika; Rytų kaiminystė; Common energy policies; EU enlagement; Earstern neighborhood; Economic growth; Energy policies; European Union; Europian political prioriteties; Lithuania; Political economy; Europos Sąjunga (European Union).

ENThe article discusses the impact of the EU membership on the economy, policies and institutions of the new Member States, in particular, Lithuania. It first presents the forecasts and arguments that took place before the EU enlargement, and then these forecasts and preliminary evaluations are compared with later evaluations of the enlargement impact, and different enlargement impacts on separate states are discussed. The author claims that although all the Member States experienced similar impact of the integration, the extent to which the opportunities provided by the integration are used depends on the national policies of the member states. Although the Lithuanian economy was one of the most rapidly developing economies in the EU before 2008, the stagnation prevailing in the public policy and the reforms left unimplemented determined slow restructuring of the economy, deeper recession than in the majority of the EU states and may impede Lithuania to reach the EU standard of living for a longer period of time. Lithuania and other new member states have smoothly integrated into the EU institutional work with Lithuania consistently being one of the leading countries in terms of transposition of EU legal norms, however, it policies remain passive with regard to a number of issues on the EU agenda. Finally, the article discusses the main issues of Lithuania’s European policy after the EU accession, i.e. the unfinished integration agenda (failure to join the Eurozone and the accession into Schengen area), the Eastern policy of the EU and the energy policy, however, the implementation of these priories is still assessed controversially.