Dabartinis Europos Sąjungos ekonominės ir politinės integracijos etapas - kaip spręsti "sendaikčio" dilemą?

LTTyrinėtojų dėmesys Europos integracijos problematikai išgyvena turbūt trečiąją, skaičiuojant nuo pirmosios Europos Bendrijos įkūrimo, bangą. Pirmoji (neofunkcionalizmo) banga ieškojo atsakymo į klausimą „kodėl vyksta Europos integracija?“, antroji (valdysenos studijų) banga bandė išsiaiškinti, „kaip veikia ES“, o trečioji tyrinėjimų banga priversta siekti giliau apmąstyti ES prigimtį ir paskirtį bei išsiaiškinti – „kas tai?“. Europos Sąjunga (ES) atliko daug įspūdingų darbų, bet to nebepakanka, kad ją besąlygiškai palaikytų dauguma europiečių. Panašu, kad esame susidūrę su „sendaikčio dilema“, kuri iškyla žmonėms, kai jiems pabosta anksčiau labai vertingais laikyti daiktai. Tačiau, atrodo, kol kas šio „sendaikčio“ niekas nesiruošia atsisakyti. Idėjų ir pasiūlymų, kaip patobulinti ES, netrūksta. Dabartinėse diskusijoje yra išsirutuliojusios dvi pagrindinės alternatyvos. Pirmoji, „federalistinė“, siūlo toliau keisti ES federalinės valstybės modelio linkme. Tačiau pagrindinis šios alternatyvos trūkumas – utopiškumas, nes ES valstybės nepasirengusios dalytis valdžia su Europos institucijomis. Antroji – tai konstruktyvizmo kontekste kilusi idėja, kad ES neturėtų stengtis panašėti į valstybę, bet vis labiau virstų į decentralizuota valdysena pasižyminčia politiją. Tačiau šios alternatyvos silpnybė – jos neapibrėžtumas. Ją pernelyg sunku „išversti“ į teisinę tarpvalstybinių sutarčių kalbą. Kol kas abi alternatyvos neatrodo gyvybingos, belieka konstatuoti, kad „sendaikčio“ dilemos artimiausioje ateityje išspręsti nepavyks ir teks taikytis su visais jos keliamais nepatogumais.Reikšminiai žodžiai: ES politinė ir ekonominė integracija; Ekonominė integracija; Federalinės demokratinės valstybės modelis; Politinė integracija; Sendaikčio dilema; Antique utilization; EU political and economic integration; Economical integration; Federal democratic state model; Political integration.

ENAlthough the EU has passed a long way and implemented a lot of impressive projects, previous merits were not sufficient for permanent and unconditional public confidence and support. People continue to expect from the EU more and more impressive achievements, regardless of its limited potential. In other words we are facing a sort of the "antique utilization" dilemma, which arises for people, who are already bored previously considered valuable items. However, it seems nobody is seriously considering how to get rid of this useless-looking item. Vice versa, there is no shortage of ideas and proposals how to remake the EU. Two main alternatives could be discerned out of recent discussions and debates. The first alternative is a "federalist" one. It proposes the EU to continue transformation along the lines of federal democratic state model. However this alternative looks groundless since rulings elites of the member states don't look ready to transfer more power to the European institutions. The second alternative aroused with the context of constructivism and rationalism debate. It suggests the EU instead of trying to become more nation-state alike, to transform itself to the new kind of polity with decentralized, unenforced and voluntarily governance of European nations. However this kind of alternative suffers from indeterminacy. It is too difficult to "translate" it into the legal language of international treaties and legislation. Hence, since the both alternatives do not like viable, it looks like that the "antique utilization" dilemma is going to persist as a trouble maker without clear solution in foreseeable future. [text from author]