Struktūros ir jų persidengimas : teorija ir praktika

LTLietuvos akademiniame diskurse, susijusiame su tarptautinių procesų analize vadinamojoje posovietinėje erdvėje, terminu „struktūrų persidengimas“ įprasta apibūdinti Rusijos ir Vakarų pasaulio įtakos sferų sutapimą ir iš to kylantį lygiagretų poveikį valstybėms, geografiškai esančioms tarp šių traukos zonų. Dažniausiai kalbama apie vakarines NVS šalis (Baltarusiją, Moldaviją, Ukrainą) ir Pietų Kaukazo valstybes (Armėniją, Azerbaidžaną, Gruziją). Įdomu, kad terminas „struktūrų persidengimas“ pasitelkiamas kaip savaime suprantama ir išsamesnio paaiškinimo nereikalaujanti duotybė, dažnai nedetalizuojama ir išsamiau neaiškinama. Terminas nėra konceptualizuotas teorinės priklausomybės ar turinio prasme, todėl palieka didelę interpretavimo laisvę ir iš to kylantį neapibrėžtumą. Straipsnyje iš teorinės perspektyvos nagrinėjama struktūros sąvoka politikos moksluose ir jos vartojimas analizuojant „struktūrų persidengimo“ fenomeną posovietinėje erdvėje. Pristatomas ir kritiškai įvertinamas sąvokos vartojimas akademinėje literatūroje, apžvelgiamas pozityvistinis, idėjinis ir postmodernistinis požiūriai. Pateikiami konceptualiai pritaikyti siūlymai dėl struktūrų ir jų persidengimo analizės tarptautinių santykių kontekste. Struktūra nagrinėjama kaip atskirų visuomeninio gyvenimo dimensijų (tapatybinės, materialiosios ir institucinės) tarpusavio priklausomybė ir santykis. Remiantis pateikta struktūros koncepcija ir nagrinėjant posovietinės erdvės sociopolitinius procesus, vertinamos „struktūrų persidengimo“ analizės galimybės ir ribos.Reikšminiai žodžiai: Struktūra; Struktūros; Struktūrų persidengimas; Tarptautiniai santykiai; International relations; Sstructures; Structural intersection; Structure; Structures intersection.

ENThe term “structural intersection” is often used in Lithuanian academic discourse related to the analysis of international processes in the so-called post-soviet area to define the intersection of the fields under the influence of Russia and the Western World and the impact it has on the states within these areas of intersection. The article usually refers to the Western states of the CIS (Belarus, Moldavia, Ukraine) and South Caucasus states (Armenia, Azerbaijan, Georgia). It is interesting that the term “structural intersection” is used as a clear concept requiring no further explanation and clarification. The term is not conceptualised in terms of theory and content, therefore, it leaves much room for interpretation and remains vague. The theoretical approach presented in the article analyses the concept of structure in political sciences and its use when analysing the phenomenon of “structural intersection” in the post-soviet area. The use of the concept in academic literature is presented and critically assessed, and the positivistic, ideological and post-modern approaches are reviewed. Conceptually applied offers with regard to structures and their intersection analysis within the context of international relations are presented. The structure is analysed as the interdependence and relations of separate dimensions of social life (identity, material and institutional). Based on the presented concept of the structure and the analysis of socio-political processes in the post-soviet area, the possibilities and limits of an analysis of “structural intersection” are evaluated.