Горизонт Р.М. Рильке в современной литовской поэзии

LTGutauskas, Gailius, Jonynas ir Marčėnas yra šiuolaikinės lietuvių poezijos autoriai, kuriems Rilke`s akiratis atrodo ypač reikšmingas. Šiame lyginamajame poetinio dialogo tyrime ypač svarbi yra religinės savimonės dinamika Rilke`s poezijoje. Šiuo požiūriu aptariama Dievo tikrovę atskleidžianti žodžio ir gamtos meditacija Gutausko lyrikoje. Pokalbio teologijos perspektyvoje suartėja Gailiaus „Jeremijas“ ir Rilkes „Jeremijas“. Dievo vaizdas Jonyno poezijoje Rilkei artimas Dievo kaip kaimyno, jo autentiškumo ir iliuzijos dialektine patirtimi. Meno kaip religijos patirtis, transcendentinis meno charakteris yra pagrindiniai Marčėno poezijos aspektai rilkiškoje perspektyvoje. Rilke`s angelas kaip skirtingų egzistencijos sferų sankaupa ryškiausiai pasirodo Marčėno poezijoje. Per daiktus ir žodžio patirtį išryškėjantis būties tapsmas vidiniame aš pasaulyje – trečias aspektas, siejantis lietuvių autorius ir Rilke`s poeziją. Gutausko poezijoje įdomus paradoksalus daiktų nuvertinimas ir rilkiškas jų išsaugojimas, per kurį išryškėja žodžio sakralumas. Rilkišką vidinį tapsmą primena ir ypatinga kūno kalba Gailiaus poezijoje, daiktų ilgesys Jonyno eilėraščiuose. Trečią rilkiško horizonto aspektą ryškiausiai atskleidžia Marčėno daiktų ir poetinio žodžio pasaulis, neretai įgyjantis dionisiško charakterio. Žodžio patirties perspektyvoje lyginami Marčėno eilėraštis „Aš sėdėjau prie knygos“ ir Rilke`s „Skaitantysis“. Ne tik šiems lietuvių autoriams aktuali Rilke`s poezijos tradicija leidžia geriau suvokti jiems būdingą religinį ir daiktų pasaulį, lyrinio aš kalbinę patirtį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Horizontas; Transcendencija; Iliuzija; Literatūros teologija.

ENGutauskas, Gailius, Jonynas and Marčėnas are contemporary Lithuanian poets, who find Rilke`s horizon particularly meaningful. This comparative research of a poetic dialogue finds the dynamics of religious self-awareness in Rilke`s poetry especially significant. From this perspective, the author discusses meditation of word and nature revealing God’s reality in Gutauskas lyrics. In the perspective of conversation theology Gailius’ “Jeremijas” [Jeremiah] and Rilke’s “Jeremijas” [Jeremiah] draw closer. The image of God in Jonynas’ poetry is close to Rilke’s depiction of God as a neighbour in its authenticity and dialectic experience of illusion. The experience of art as religion, transcendental nature of art constitutes the main Rilkeian features of Marčėnas’ poetry. Rilke`s angel as an accumulation of different existential spheres is most vividly seen in Marčėnas’ poetry. Evolution of existence that manifests itself through things and word experience in the internal world of me is the third feature connecting Lithuanian authors and Rilke`s poetry. Gutauskas’ poetry is interesting for its paradoxical depreciation of things and their Rilkeian preservation, through which sacrality of a word becomes evident. Rilkeian internal evolution is evoked by a special body language in Gailius’ poetry, yearning after things in Jonynas’ poems. The third feature of Rilkeian horizon is best articulated by Marčėnas’ world of things and poetic word, which sometimes acquires Dionysian character. From the perspective of word experience, the author compares Marčėnas’ poem “Aš sėdėjau prie knygos” [I sat by the book] and Rilke`s “Skaitantysis” [The reader].