Dviskiemenių o ir i[...]o kamienų daiktavardžių kirčiavimo variantų paplitimas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose

LTStraipsnyje nagrinėjamos produktyvųjį; dviskiemenių o ir ijo kamienių daiktavardžių kirčiavimo paradigmų įvairavimo priežastys pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. Remiantis gausia medžiaga, galima sakyti, pirmą kartą nustatytos šių kamienų žodžių arealinio paplitimo skirtybės. Dvejopai - pastoviai ir gailinėje - kirčiuojamos daugiskaitos ir akūtinės šaknies vienaskaitos įnagininko ir daugiskaitos galininko formos dažniausiai vartojamos paribio, pietvakarių ir vakarų dzūkų plote, šakninio kirčiavimo variantai vyrauja rytų aukštaičių vilniškių plote. Dvejopai kirčiuojamų formų atsiradimas ir akivaizdus polinkis į oksitonezę pirmiausia siejamas su rekonstruojamu dviejų daugiskaitų - paprastosios ir kuopinės - semantiniu ir akcentinių modeliu. Remiantis kirčiavimo variantų paplitimu teikiama išvada, kad dvejopai kirčiuojamų daugiskaitos formų paplitimas tiriamose šnektose gali liudyti buvus skirtingą šių dialektų akcentuacijos raidą - baritoninio kirčiavimo apibendrinimą rytų aukštaičių vilniškių plote ir oksitoninio modelio įsitvirtinimą pietų aukštaičių šnektose. Kirčiavimo variantų gausa pietvakarių ir vakarų dzūkų šnektose aiškinama ir vakarų baltų substrato įtaka. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kirčiavimo variantų paplitimas; Dviskiemenių o ir i kamienų daikavardžiai; Arealinis paplitimas; Kirčiavimo variantas; Kirčiuotė; Kuopinė daugiskaita; Oksitonezė; Metatonija; Prevalence of the stress variants; Two-syllable o-stem and i-stem nouns; Prevalence in an area; Accent variant; Dviskiemenis o kamieno daiktavardis; Stress paradigm; Dviskiemenis iįo kamieno daiktavardis; Collective plural; Oxytonesis; Metatony; Luefatoiiija; O-syllable o-stem noun; Two-syllable i/o-stem noun; O.xytonesis.

ENThe article deals with the causes of the varying of the stress paradigms in the productive two-syllable o-stem and ijo-stem nouns in the dialects of the Southern Aukštaitians and the Vilnius Eastern Aukštaitians. Analysis of the numerous sources demonstrates that the differences in the prevalence of such words in different areas have been determined for the first time. The plural forms, which arc stressed in two ways, with the constant stress and on the ending, and the forms of the acute root of the singular instrumental case and the plural accusative case are mostly used in the border, southwest and the western Dzūkian area, while the variants with the root stress dominate in the Vilnius Eastern Aukštaitian area. The emergence of forms stressed in two ways, and an obvious tendency towards oxytonesis is first of all linked with the reconstructed semantic and accent model of two plural forms, the simple and collective. The following conclusion, which is based on the prevalence of stress variants, is presented: the prevalence of the plural forms with a double way of stressing in the dialects studied can testify to the fact that the accentuation in these dialects developed differently. The constant stress was dominant in the Vilnius Eastern Aukštaitian area, and the oxytonic stress model was prevalent in the southern Aukštaitian dialects. The numerous stress variants in the southwest and western Dzūkian dialects can also be explained by the influence of the western Baltic substrate. [From the publication]

• Aukštaičių tarmių tekstai / Žaneta Markevičienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1999-2001. 2 d.
• Cirkumfleksinė metatonija lietuvių kalbos vardažodiniuose daiktavardžiuose ir jos kilmė / Danguolė Mikulėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto l-kla, 2005. 330 p.
• Daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6-7 dešimtmečio pietų aukštaičių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose / Vilija Ragaišienė. Respectus philologicus. 2012, Nr. 22 (27), p. 219-231.
• Daugiaskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose / Vilija Ragaišienė. Lietuvių kalba. 2019, 13, 1 pdf (21 p.).
• Dėl priesagos -ynas vedinių kirčiavimo pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose / Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Baltistica. 2001, t. 36, Nr. 2, p. 245-251.
• Dėl vakarų baltų įtakos vakarinių lietuvių tarmių kirčiavimo sistemai / Danguolė Mikulėnienė. Acta Baltico-Slavica. 2006, Nr. 30, p. 89-96.
• Dieveniškių šnektos žodynas / [Laima Grumadienė ... [et al.] ; mokslo redaktoriai. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005-2011. 2 t.
• Dviskiemenių ā kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose / Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Baltų ir kitų kalbų fonetikos ir akcentologijos problemos. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2004. P. 126-138.
• Dviskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose / Vilija Ragaišienė. Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Aurelija Gritėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. P. 230-270.
• Dviskiemenių ē kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose / Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Žmogus ir žodis. 2007, 1, p. 37-46.
• Dviskiemenių [i.o] kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose / Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Lituanistica. 2008, Nr. 3, p. 37-50.
• Dviskiemenių "ḽu" kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių patarmėse / Vilija Ragaišienė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 3 / sudarė Violeta Meiliūnaitė, Agnė Čepaitienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 302-319.
• Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių kirčiavimo raida pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių paribio šnektose / Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Baltistica. 2000, t. 35, Nr. 2, p. 159-169.
• Griškabūdžio apylinkių tekstai / sudarė Rima Bacevičiūtė, Vilija Sakalauskienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 155 p.
• Kučiūnių krašto šnektos tekstai / Asta Leskauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 425 p.
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo įvairavimas Veisiejų, Kapčiamiesčio ir Šlavantų šnektose / Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 103-110.
• Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantų pateikimas "Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyne" / Vilija Ragaišienė. Leksikografija ir leksikologija. D. 4 / redaktorių kolegija: Sturla Berg-Olsen, Ritutė Petrokienė (sudarytoja) ... [et al.]. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. P. 190-215.
• Pietvakarinių pietų aukštaičių vokalizmas ir prozodija: fonologinis ir eksperimentinis tyrimas : disertacija / Asta Leskauskaitė. Vilnius, 2001. 200 lap.
• Priesagos -inis, -ė būdvardžiai pietinių pietų aukštaičių šnektose / Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Žmogus ir žodis. 2008, 1, p. 94-104.
• Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaityba: sociolingvistinis tyrimas : disertacija / Nijolė Tuomienė. Vilnius, 2005. 196 lap.
• Ramaškonių šnektos ŏ ir (i)ịŏ kamienų daiktavardžių kirčiavimo ypatybės / Nijolė Tuomienė. Baltistica. 2001, t. 36, Nr. 1, p. 103-114.
• Rytų aukštaičių kupiškėnų akcentuacijos sistemos kaita XIX a. 7-9 deš.-XX a. 6-7 deš / Vilija Ragaišienė. Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Ritutė Petrokienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. P. 176-203.
• Vidurinės kartos inteligentų ir jaunimo kirčiavimo polinkiai / Bonifacas Stundžia. Naujausi lietuvių kalbos kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su kodifikuotomis normomis / sudarė ir redagavo Bonifacas Stundžia. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 19-42.
• Zanavykų šnektos žodynas.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003-2006. 3 t.
• Zietelos šnektos tekstai / [sudarė Aloyzas Vidugiris ir Danguolė Mikulėnienė]. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005-2010. 2 d.