Kupiškėnų tarmė tarp kitų lietuvių kalbos tarmių

LTStraipsnyje apžvelgiama kupiškėnų tarmės vieta lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje, svarbiausios ypatybės, tarmės aprašai, nurodomi spausdinti kupiškėnų tarmės tekstai, svarbiausi lietuvių ir užsienio autorių tyrinėjimai. Kupiškėnų tarmės svarbiausioji skiriamoji ypatybė yra dadininkavimas – balsių e, ė vertimas į a žodžio gale ir prieš kietąjį priebalsį. Kupiškėnai ne tik kirčiuotą atviro skiemens a, bet ir esantį tvirtapradžiuose dvibalsiuose ir dvigarsiuose ai, ar, ai verčia pusilgiu, silpnai labializuotu, o tipo balsiu su a atspalviu. Tarmei būdingas puntininkavimas – mišriųjų dvigarsių am, an, em, en vertimas į um, un, im, in. Senovinius nosinius balsius ą, ę kupiškėnai pavertė ų, į. Galūniniai balsiai -a, -e, kilę iš senovinių nosinių, tariami -u, -i. Straipsnyje minimi lietuvių kalbos tyrimams ypač svarbūs užsienio autorių – Augusto Šleicherio, Antuano Mejė, Robero Gotjo, Eduardo Volterio – darbai. Daugiausia kupiškėnų tarmės tekstų anuomet yra surinkęs Antanas Baranauskas. Juos su išsamiais komentarais paskelbė vokiečių kalbininkas Francas Špechtas. Išskiriamas Antano Vireliūno, Jono Balio, Jurgio Gerulio, Prano Skardžiaus, Zigmo Zinkevičiaus indėlis. Minimas tarmių tyrimams svarbus lietuvių arealinės kalbotyros veikalas „Lietuvių kalbos atlasas“, lietuvių kalbos tarmių chrestomatijos. Kupiškėnų tarmė plačiau aprašoma knygoje „Kupiškio kraštas“ (1997). Taip pat pažymimi Vilniaus universiteto studentų lituanistų diplominiai darbai. Reikšmingas kupiškėnų tarmei skirtas veikalas – 2007 m. Lietuvių kalbos instituto išleistas „Kupiškėnų žodyno“ pirmasis tomas.Reikšminiai žodžiai: Fonetika; Fonetinės šnektos ypatybės; Kupiškio šnekta; Lietuvių tarmių klasifikacija; Tarminiai tekstai; Tarminis tekstas; Tarmė; Tarmės ypatybė; Classification of Lithuanian dialects; Dialect; Dialectal peculiarity; Dialectal text; Dialectal texts; Phonetics; Phonetics features of subdialect; Subdialect of Kupiškis.

ENAn article determines the place of Kupiškis residents' dialect in a classification of Lithuanian dialects, describes its main features, indicates the printed texts of the dialect and the most important researches performed by Lithuanian and foreign authors. The most important feature of the dialect is the change of vowels e, ė into a at the end of a word or before a hard consonant. In this dialect, the a of an open syllable, falling diphthongs, ai and ar is stressed; ai is changed into a half-long, slightly rounded o-type vowel with a colour of a. Another feature of the dialect is the change of diphthongs, i.e. the mixed diphthongs am, an, em, en are changed into um, un, im, in. The old nasal vowels ą, ę are changed into ų, į. The inflectional vowels -a, -e that originated from the old nasal ones are pronounced as -u, -i. The works of foreign authors (August Šleicher, Antoine Meillet, Robert Gauthiot, Eduards Volters) that are very important to the researches of the Lithuanian language are mentioned. The biggest amount of texts of the dialect was collected by Antanas Baranauskas. The texts and the notes were published by a German linguist Franz Specht. Antanas Vireliūnas, Jonas Balys, Jurgis Gerulis, Pranas Skardžius and Zigmas Zinkevičius contributed a lot, as well. An important work about Lithuanian areal linguistics “Lietuvių kalbos atlasas” and the samplers of Lithuanian dialects are mentioned. The dialect is comprehensively described in a book “Kupiškio kraštas” (1997). Also, the graduation dissertations of the students of the Lithuanian language studies in Vilnius University are indicated. Another important work about the dialect is the first volume of “Kupiškėnų žodynas” that was published by the Institute of the Lithuanian Language in 2007.