Kupiškėnų namai ir daiktai juose

LTSenoviškasai žmonių gyvenimo būdas per laiką nyko, žuvo, kito ir mainėsi, pasikeitė į kitokį gyvenimą. Šiandien tai paliko tolimoje praeityje, ir mes stebimės buvusia tokia gadyne, - taip apie besikeičiantį savo gimtojo Kupiškio krašto žmonių gyvenseną rašė žymus kraštotyrininkas ir muziejininkas Juozas Petrulis. Šio krašto šviesuolių - Juozo Petrulio, Albino Kriauzos bei seserų Elvyros, Mikalinos ir Stefanijos Glemžaičių, kraštotyrininkų mokytojų Aldonos Čiurlytės ir Vlado Sasnausko - surinkti senoviniai daiktai, rankraštinė ir dokumentinė medžiaga bei praeities tyrinėjimai leidžia mums sugrįžti į tuos laikus, kai kupiškėnai gyveno dūminėse gryčiose, dėvėjo namų darbo drabužius, žemę dirbo mediniais arklais, akėjo medinėmis akėčiomis, javus kūlė spragilais. Etnografams šis kraštas buvo įdomus stambių ūkių kaimais, didelėmis savitos kryžminės formos pirkiomis ir erdviomis klėtimis. Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotojai iki šių dienų tebetęsia tyrinėjimus apie tradicinę kupiškėnų kultūrą XIX amžiuje ir XX amžiaus pirmoje pusėje - tą aplinką, kurioje susiformavo specifinės materialinės kultūros ir buities bruožai. Rašant šį straipsnį panaudota etnografinė, ikonografinė ir rankraštinė medžiaga, esanti Lietuvos nacionaliniame (toliau - LNM), Lietuvos liaudies buities ir kituose Lietuvos muziejuose. [Iš įvado]Reikšminiai žodžiai: Aukštaitija, gyvenamoji sodyba, ūkinis inventorius; Etnografija; Kupiškis; Sodyba; Tradicinė buitis; Šiaurės rytų Lietuva; Aukštaitija region, dwelling farm, family life inventor; Ethnography; Homestead; Kupiškis; Northeastern Lithuania; Traditional household.