Kupiškėnų užgavėnės

LTStraipsnio tikslas - apžvelgti Kupiškio kraštui būdingas Užgavėnių dienos apeigas, parodyti jų savitumą bendrame aukštaičių ir žemaičių tradicijų fone. Straipsnyje panaudoti tiek spausdinti šaltiniai, tiek autoriaus 1988-1992 metais atliktų lauko tyrimų duomenys, kurie saugomi Lietuvos Istorijos instituto Etnologijos skyriaus rankraštyne. Darbe teigiama, kad bendrame Šaurės Lietuvos paprotinės tradicijos fone kupiškėnų papročiai sudaro savitą derinį, kuris leidžia kalbėti apie lokalinį etninės tradicijos variantą. Pažymima, kad kupiškėnai tarp aplinkinių Aukštaitijos regionų išsiskiria pilnesniu Užgavėnių apeigų rinkiniu. Kupiškėnai žinojo ir pagrindines zoomorfines Užgavėnių kaukes - arklį, ožką, gervę ir sąlyginai vėlyvos kilmės Kanapinio bei Lašininio personažų grupę, taip pat - itin archajišką giltinės kaukę. Labiausiai išskirtine kupiškėnų Užgavėnių tradicijos ypatybe autorius laiko vyriško pavidalo pamėklės - Gavėno /Gavano/ rengimą ir vežiojimą per kaimą. Pažymima, kad tai vienintelis Aukštaitijoje arealas, kuriame žinomas pamėklės rengimas ir vežiojimas, o vyriškas Gavėno vardas išskiria kupiškėnų pamėklę ir bendrame Lietuvos kontekste. Autorius mano, kad pamėklės buvimas Rytų Lietuvoje gali rodyti, kad Vakarų Lietuvai būdingas Užgavėnių paprotinis kompleksas seniau galėjo būti paplitęs labiau į rytus nei atsekama šiandien. Savo ruožtu, jo teigimu, tai liudytų rytų slavams labiau būdingo kalėdinio laikotarpio persirengėlių vaikštynių kultūrinę ekspansiją Rytų Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Apeiga; Apeigos; Gavėnas; Kupiškio apylinkės; Kupiškio kraštas; Persirengėlių vaikštynės; Tradicijos; Užgavėnes; Užgavėnės; Gavėnas; Kupiškis district; Kupiškis region; Mardi Gras; Masked outdoors fete; Ritual; Rituals; Shrovetide; Tradicijos; Užgavėnės festival.

ENAn aim of the article is to describe the rituals of Shrove Tuesday that are characteristic of Kupiškis area and to emphasize its originality in the traditional background of Upper and Lower Lithuania. The article uses both: the published sources and the data of the author's researches of 1988–1992 which are kept in the manuscript room of the Ethnology Department of the Lithuanian Institute of History. It is stated in the work that the customs of Kupiškis residents make an original combination in a general background of the custom tradition of the Northern Lithuania; it allows us to talk about a local variant of the ethnic tradition. It is indicated that the residents of Kupiškis have more Shrove Tuesday's rituals than other regions of the Upper Lithuania. They also knew the main zoomorphic masks of Shrove Tuesday: a horse, a cow, a crane, a group of Kanapinis and Lašininis characters that are of a relatively late origin and an especially archaic mask of the reaper. The author considers that the most exclusive feature of their Shrove Tuesday tradition is the arrangement and guiding of a male doll Gavėnas /Gavanas/ across the village. It is noted that it is the only region of the Upper Lithuania that has a tradition of the arrangement and guiding of the doll. The male name Gavėnas distinguished the doll of Kupiškis from the general context of Lithuania. The author thinks that the existence of the doll in the East Lithuania may indicate that the complex of Shrove Tuesday traditions of the West Lithuania may had prevailed in the territories that were further to the Eats than it was thought. In turn, he states that it would evince the cultural expansion of the East Slavonic dress-changing tradition during Christmas in the East Lithuania.