Palėvenės miestelis 1911-1940 m.

LTStraipsnyje aprašomas Palėvenės miestelis 1911–1940 m. – pirmoje jo dalyje remiantis daugiausiai atsiminimais pasakojama apie jo gatvėse gyvenusių žmonių likimus (taip pat ir miestelio žydų), antrojoje, remiantis archyvų šaltiniais, pateikiami duomenys apie katalikiškų organizacijų veiklą, parapiją ir joje dirbusius dvasinikus. Pastebima, kad katalikiška veikla ypač suaktyvėjo XX a. trečiajame dešimtmetyje. Tuo metu prie Palėvenės Šv. Dominyko ir Šv. Pranciškaus bažnyčios veikė pavasarininkų, tretininkų draugijos, Gyvojo rožinio brolija, Ūkininkų sąjungos skyrius5 Jų susirinkimams buvo įrengta parapijos salė. Daroma išvada, kad tarpukario Lietuvoje miestelyje veikusios katalikiškos ir visuomeninės organizacijos vykdė aktyvią krikščionišką, švietėjišką ir kultūrine veiklą. Atskirai apžvelgiami Šv. Dominyko ir Šv. Pranciškaus bažnyčios ir domininkonų vienuolyno 1918–1941 m. istorijos faktai. Vienuolynas priklausė bažnyčiai, gyvenamojoje pastato dalyje liko klebonija. Pastatais rūpinosi parapijos klebonai, kurie tardavosi su veikusiais bažnyčios komitetais ir bažnyčios palaikymo tarybomis. Pateikiami duomenys apie parapijos kapines, vyskupų vizitacijas bei atlaidus.Reikšminiai žodžiai: Provincijos miestelis; Socialinės organizacijos; Pilietinė ir kultūrinė veikla; Provincial town; Social organizations; Civil and cultural activiites; Palėvėnės miestelis 1911-1940 m.; Pasaulietinės ir krikščioniškos organizacijos; Palėvėnė town; 1911-1940; Secular and Christian organizations.

ENThe history of Palėvenė town did not end in closing the Dominicans' monastery on 25 March 1865. Following various historic sources, the article details the events that took place in the church and monastery in the 1910s, 1920s and 1930s because this period was poorly explored. The author used the archival data, periodical press and literature of the Lithuanian Archives Department, Panevėžys Bishopric Curia, Palėvenė Church, Kupiškis Ethnographical Museum. Palėvenė could not expand because of private land property and Noriūnai manor on the other bank of the Lėvuo river. In 1923 the town had 17 homesteads and 116 residents. During the interwar period secular and Christian organizations were actively engaged in the town life, the great religious feasts of St. John (24 June) and St. Francis (4 August) took place, bishops visited the town. [From the publication]