Kupiškio seniūnija XVI-XVII amžiais

LTBeveik 300 metų gyvavo Kupiškio seniūnija (XVI–XIX a.). Tai buvo viena iš stambiausių LDK karališkųjų valdų, kuriai pradžią davė Kupiškio karališkasis dvaras. Jis pirmą kartą paminėtas 1480 m., iki pat valakų reformos su aplinkiniais kaimais priklausė Vilniaus vaivadijos Pienionių valsčiui (mažajam pavietui). 1565–1566 m. LDK administracinės ir teismo reformos metu Pienionių mažasis pavietas buvo įjungtas į naujai sudaryto didžiulio Ukmergės pavieto sudėtį (į ją pateko ir Kupiškio valsčius). Taip pat šios reformos metu karališkieji valsčiai buvo pertvarkyti į seniūnijas. Taip ir Kupiškio valsčius virto karališkąja seniūnija. Remiantis įvairiais archyviniais duomenimis (XVII–XVIII a. Kupiškio seniūnijos inventoriais, Kupiškio dvaro nuomos dokumentais, revizijų aktais, seniūnijos valstiečių skundais ir kt.) straipsnyje rekonstruojama seniūnijos raida, pristatomi jos valdytojai, aprašomi svarbiausių socialinių ir politinių įvykių krašte (karų, didžiojo 1709–1710 m. bado ir maro) pasekmės, apibūdinama ekonominė raida. Straipsnyje skelbiamos istorinių dokumentų faksimilės, duomenys apie seniūnijos ribose buvusius kaimus, jų gyventojus, pateikiamos Kupiškio seniūnijos ir ją sudariusių Laukminiškių, Palėvenės, Marnakos ir Kuosėnų vaitijų schemos.Reikšminiai žodžiai: Lokalinė istorija; Ekonominė istorija; žemėvalda; Local history; Economic history; Landowning; Kupiškio seniūnija; 16 amžius; 17 amžius; Kupiškis eldership; 16-17th centuries.

ENKupiškis eldership, which existed in the 16-19th centuries, was one of the most important royal domains in the Grand Duchy of Lithuania. It was formed during the administrative and judicial reform of the Grand Duchy of Lithuania which took place from 1565 to 1566 from the northern part of Pienionys povviat territory (a povviat is the administrative and territorial unit of Poland until the 18th century, eąuivalent to a county or district in other countries). Kupiškis eldership included Kupiškis manor, town and 3 vaitija (an administrative unit) of Laukminiškiai, Palėvenė and Marnaka with 41 villages. In 1603 there were 792,3-valakas land (valakas was a land unit in the Grand Duchy of Lithuania, approx. 21 hectares) and 680 dūmas in the eldership (dūmas was a peasant's household taxed). The oldest eldership inventory known dates back to the year 1603. Kupiškis eldership was constantly pawned. It was managed by Naruševičiai (1568-1610), Krzysztof Dorohostajski (1610-1615), Aleksander Korwin Gosiewski (1615-1636), Tyzenhaus (1636-1760), Michal Kleofas Oginski (1760-1771), Czartoryski (1771-1835). The eldership suffered severely during the wars with Sweden (1625, 1655-1656), therefore in 1667 the number of dūmas was 560 only. At the end of the 16th century Kuosėnai vaitija, which belonged to Pienionys eldership, joined Kupiškis eldership. The eldership started recovering and there were 662 dūmas in 1690 already. However, the Great Northern War and especially the Black Death during the war made a massive demographical and financial loss to the eldership.A big part of the population in all the vaitija died during the plague. During the peasants' revision in autumn 1710 it appeared that only 77 dūmas remained in the eldership. As many as 19 out of 44 former villages had no residents left. Only when the war was over, the eldership started recovering, the number of dūmas was increasing, and villages were settled. This article aims to present the oldest period of Kupiškis eldership development (16th - beginning of 18th century). The work uses quite a few sources unknown so far. Kupiškis elders Tyzenhauzai's archive contains a particularly great deal of information. The inventories and revision data of Kupiškis eldership from the years 1603, 1642, 1667, 1704, 1710, 1726 and other documents were found in these archives. The article analyses the development the oldest period of the eldership, the shift of structures and peasants' duties, describes the impact of the political events at that time on the eldership development. The work also presents the analysis of the origin and spread of the eldership peasants' names and surnames. The texts have additional tables and schemes. [From the publication]