LTPranciška Uršulė Radvilienė yra viena įdomiausių XVIII amžiaus pirmosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros figūrų. Jos literatūrinę kūrybą galima sąlyginai suskirstyti į du laikotarpius: pirmasis (1725–1746) buvo epistolinis poetinis, per antrąjį (1746–1752) kunigaikštienė daugiausia dėmesio skyrė teatro ir dramaturginei veiklai. Radvilienės poezija yra neatsiejama jos kasdienio gyvenimo ir šeimos iškilmių dalis. Kai kurie tekstai skirti svarbiausiems žmogaus gyvenimo ivykiams: gimimui, santuokai ir mirčiai. Įdomiausia literatūrinio Radvilienės palikimo dalis yra meilės eilėraščiai, kuriuose lyrinė herojė grumiasi su savo Prigimtimi ir įsitraukia į amžinąjį „širdies ir proto“ ginčą. Nesvyžiaus Sapyra dvaro, aristokratinės poezijos, buvusios svarbiu visos Lietuvos Dižiosios Kunigaikštystės kultūros raidos elementu, pavyzdys. „Feministinis“ Radvilienės kūrinių skambesys, jos moters teisės į savo požiūrį gynimas. Pabrėžta vidinio žmogaus gyvenimo svarba yra XVIII amžiaus literatūrai budingų demokratinių ir sekuliarių tendencijų apraiška. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baroko poezija; Dramaturgija; Epistolika; Epistolinė poezija; Literatūrinė kūryba; Meilės lyrika; Moters teisė; Poezija; Pranciška Uršulė Radvilienė; Teatras; XVIII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūra; 18th century literature in the Grand Duchy of Lithuania; Baroque poetry; Drama; Epistle; Epistolary poetry; Franciszka Urszula Radziwillowa; Literary works; Love poetry; Poetry; Theatre; Women's right.
ENPranciška Uršulė Radvilienė is one of the most prominent cultural figures of the first half of 18th century of the Grand Duchy of Lithuania. Her literary career can be broken down into two periods: the first (1725–1746) was epistolary poetical, whereas in the second period (1746–1752) the duchess mainly focused on theatre and dramatic composition. Radvilienė’s poetry is closely linked with her daily life and family festivals. Several texts were written in dedication of most important events in human life: birth, marriage and death. The most remarkable part of Radvilienė’s literary heritage are love poems in which a lyric hero is fighting against her own nature and gets involved in a perpetual conflict of “heart and mind”. “Nesvyžiaus Sapyra”[Sapyra of Nasvydis] is an example of court aristocratic poetry which played an important role in cultural developments of the Grand Duchy of Lithuania. “Feministic” ideas of Radvilienė’s works manifest her advocacy for a woman’s right to have her own point of view. The significance of an internal life of every human is an example of democratic and secular trends typical of the literature of 18th century.