Фармiраванне герахчнага iдэала у лащнамоуным эпасе Вялiкага княства Лiтоускага XVI-першай паловы XVII стагоддзя

LTNuo seno meninė herojiškumo idealo samprata formavosi herojinio epo paminkluose. Būtent todėl jau antikinėje estetikoje (Aristotelio, Horacijaus) epopėja buvo laikoma aukščiausiu poezijos žanru. Toks epopėjos vertinimas Prigijo Vėlyvosios antikos, taip pat Renesanso ir Baroko poetikose, o Naujųjų laikų literatūros teorijos tapatina terminus epas ir epopėja. Būtent su poetikų autorių deklaruojamu epo prioritetu tarp kitų poezijos rūšių verta sieti įvairių lyrinio epo žanrų „paklausą“ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI–XVII amžiaus pradžios literatūroje. Priklausydama bendram Europos literatūros kontekstui, epinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poezija vis dėlto turėjo savitų bruožų. Jonas Visclicietis Prūsų kare, Jonas Radvanas Radviliadojc, Kristupas Zaviša (Laurencijus Bojeris?) plėtojo visų pirma tautinę herojinę tematiką, sąmoningai toldamas nuo herojinio antikos idealo. Klasikinės epopėjos raidą supo gausios „žemutinių“ epinės poezijos formos: epinikijo (Jonas Mylijus), poemos panegirikos (Vasilijus Hiacintijus), hodoeporikono (Pranciškus Gradovskis). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės naujasis lotynų epas yra svarbus istorinių žinių apie baltarusių, lietuvių, lenkų ir ukrainiečių tautas šaltinis. Epinės poezijos kūriniai vaizdavo svarbiausius istorijos įvykius ir jos iškiliausius herojus, todėl buvo ir tebėra geriausia patriotizmo mokykla. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Barokas; Herojus; Jogaila; Jonas Karolis Chodkevičius (Jan Karol Chodkiewicz); Jonas Radvanas; Jonas Vislicietis; Kalba, baltarusių (gudų); Kalba, lenkų; Kalba, lietuvių; Kalba, lotynų; Kristupas Zaviša; Laurynas Bojeris; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Literatūra (lotynų); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mikalojus Radvila Rudasis; Motiejus Kazimieras Sarbievijus; Renesansas; Vytautas; Baroque; Christophorus Zawisza; Hero; Jan Karol Chodkiewicz; Joannes Radvanus; Joannes Vislicensis; Jogaila; Language, belorussian; Language, latine; Language, lithuanian; Language, poland; Laurentius Bojerus; Lithuanian literature (Latin); Matthias Casimirus Sarbievius; Mikolaj Radziwill the Red; Renaissance; Vytautas; Baltarusija (Belarus).

ENFor centuries the concept of an artistic ideal for heroism developed in monuments of heroic epics. Already in Antique Aesthetics (Aristoteles, Horacio) an epic was considered as the supreme poetic genre. Such a high appreciation of an epic found rood in late Antique as well as Renaissance and Baroque poetry, while literary theories of the new times put an equation mark between an epic and any other epic poetry. Mainly due to outspoken preference for epics the “demand” for lyrical epic genres was very high in the literature of 16th – beg. 17th centuries of the Grandh Duchy of Lithuania. Being part of the general European literary context, the epic poetry of the Grand Duchy of Lithuania still manifested a few peculiar features. Jonas Visclicietis in the Prussian war, Ioannes Radvanus Radviliadojc, Kristupas Zaviša (Laurencius Boyer?) were mainly developing national heroic topics distancing themselves from an heroic ideal of the Antique. The development of classical epic was surrounded by numerous other “lower” forms of epic poetry: ode (Jonas Mylijus), panegyric poem (Vasilijus Hiacintijus), hodoeporicon (Pranciškus Gradovskis). The new Latin epic of the Grand Duchy of Lithuania is an important source of historical knowledge about Belarussian, Lithuanian, Polish and Ukrainian nations. Works of epic poetry depicted the most significant historical events and their most prominent figures and as such have always been the best school of patriotism.