Dusliųjų sprogstamųjų priebalsių spektrinė analizė ir jų sprogimo trukmė

LTStraipsnyje pristatomas tyrimas, skirtas svarbiausioms dusliųjų sprogstamųjų priebalsių spektrinėms ypatybėms ir gretimų balsių poveikiui jų spektro formai nustatyti. Lietuvių kalbos priebalsių spektro formos tyrimo rezultatai lyginami su anglų kalbos tyrimais, kuriais remiantis daroma išvada, kad anglų kalbos sprogstamųjų priebalsių artikuliacijos vieta turi įtakos jų spektro formai: lūpiniams priebalsiams esą būdingas difuzinis besileidžiantis ar lygus spektras, alveoliniams – difuzinis kylantis, o gomuriniams – palyginti kompaktiškas spektras. Žvalgomojo tyrimo metu buvo parengti įrašai su priebalsiais, vartojamais panašioje pozicijoje (pvz.:aka, apa, iki, utu). Dirbtiniai žodžiai ištarti vienodu tempu, kirčiuojant antrąją junginio dalį. Spektrui ir trukmei nustatyti pasirinktas priebalsio sprogimo fazės intervalas. Tirta 120 priebalsių vartojimo atvejų. Garsų analizė atlikta programa PRAAT, statistiniai duomenys apdoroti programa SSPS. Lietuvių kalbos priebalsių tyrimo rezultatai rodo, kad analizuojamųjų priebalsių spektrui įtakos gali turėti gretimi balsiai ir lietuvių kalbos priebalsių spektro formų modeliai skiriasi nuo anglų kalbos. Tyrimų rezultatai atskleidė ir kai kurias šių priebalsių sprogimo trukmės tendencijas: abilūpinių ir liežuvio priešakinių dantinių priebalsių sprogimo trukmė panaši, o gomuriniai beveik trigubai ilgesni. Panašios priebalsių sprogimo trukmės tendencijos būdingos ir kitoms kalboms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Approximation; Aproksimacija; Burst release; Duration; Duslieji priebalsiai; Plosive consonants; Spectrum; Spektras; Sprogimas; Sprogstamieji priebalsiai; Trukmė; Voiceless consonants; Approximation; Aproksimacija; Burst release; Duration; Duslieji priebalsiai; Plosive consonants; Spectrum; Spektras,; Sprogimas; Sprogstamieji priebalsiai; Trukmė; Voiceless consonants.

ENAim of this paper is to determine relevant spectral properties, palatalization of voiceless plosive consonants and identify the impact of adjacent vowels on the slope of their spectra. The results of spectral slope of Lithuanian consonants are compared with the ones in the English language. It has been revealed that the place of the articulation of English consonants has a significant impact on the slope of their spectra: a diffuse-falling or flat spectral slope is characteristic of bilabial consonants, diffuse-rising is typical of alveolars and a rather compact spectral model is characteristic of velars. The research data was collected by recording artificial sound combinations, where the consonants appeared in the similar position (e.g. aka, apa, iki, uku). Artificial words were uttered in/at the same rate, stressing the second part of the combination. In order to determine the spectral slope and the duration, the interval of burst release of the plosive consonant was chosen. The research analysis consists of 120 occurrences. Sound data was processed by using PRAAT, whereas the statistical analysis was conducted with SPSS. Preliminary results have shown that the adjacent vowels do have an impact on the spectral slope of the analyzed consonants as well.The present paper discusses how he models of Lithuanian consonants' spectral slope differ from those of the English language. The data provided in this paper has revealed some tendencies of the burst duration (the burst quantity of bilabial and dental consonants is similar, whereas velars' burst duration is almost three times as long). Some similarities to the results of the investigations of other languages have been also observed. [From the publication]

• Akustiniai priebalsių palatalizacijos požymiai / Rytis Ambrazevičius. Kalbų studijos. 2012, Nr. 21, p. 5-13.
• An Analysis of spectral attributes, characterizing the interaction of Lithuanian voiceless velar stop consonants with their pre- and postvocalic context / Arimantas Raškinis, Sigita Dereškeviciute. Informacinės technologijos ir valdymas. 2007, Vol. 36, No. 1, p. 68-75.
• Dusliųjų sprogstamųjų priebalsių požymių tyrimai / Arimantas Raškinis, Sigita Dereškevičiūtė. Informacinės technologijos, 2006 : konferencijos pranešimų medžiaga, [2006 m. sausio mėn. 25-26 d.]. T. 1 / redakcinė kolegija: Rimantas Barauskas ... [et al.] ; sudarytojas Aleksandras Targamadzė. Kaunas: Technologija, 2006. P. 99-103.
• Labializuotų bendrinės lietuvių kalbos balsių eksperimentinis tyrimas / Edita Ledichova. Bendrinė kalba. 2020, 93, 1 pdf (32 p.).
• Latviešu un lietuviešu valodas eksplozīvo slēdzeņu spektrālais raksturojums / Inese Indričāne, Jolita Urbanavičienė. Baltu filoloģija. 2015, t. 24, nr. 1, p. 51-87.
• Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsiai sprogimo fazės trukmė ir FFT spektrai / Jolita Urbanavičienė. Žmogus ir žodis. 2016, 1, p. 46-79.
• Lietuvių kalbos sprogstamųjų priebalsių kiekybė / Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis. Kalbų studijos. 2006, Nr. 8, p. 64-69.
• Pastabos dėl lietuvių kalbos pučiamųjų priebalsių kiekybės / Asta Kazlauskienė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2006. P. 148-154.
• Prienų šnektos nosinių sonantų spektrinė charakteristika / Jurgita Jaroslavienė. Acta linguistica Lithuanica. 2013, t. 68, p. 105-125.
• Prienų šnektos sprogstamųjų priebalsių spektro sklaida ir kitos skiriamosios ypatybės / Jurgita Jaroslavienė. Baltistica. 2010, t. 45, Nr. 2, p. 307-324.
• Šiaurės žemaičių tarmės konsonantizmas : akustinės ir audicinės ypatybės / Regina Kliukienė. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2011. 168 p.