LTIzmaragdas – tai nekalendorinis skaitomasis pamokymų rinkinys, bažnytinėje slavų raštijoje atsiradęs apie XIV amžiaus antrąją pusę arba paskutinį trečdalį. 3-ioji jo redakcija (jų buvo trys) sukurta LDK žemėse stačiatikių metropolito Juozapo Soltano aplinkoje. Šią redakciją sudaro tradiciniai Izmaragdo skaitiniai ir metinio Sinaksaro pamokymai, sugrupuoti monografine tvarka (pagal autorius). Seniausias 3-iosios Izmaragdo redakcijos nuorašas saugomas Vilniuje (LMAB: f. 19, nr. 240, XVI amžiaus pirmasis ketvirtis), kiti septyni nuorašai priklauso Lvovo, Kijevo, Sankt Peterburgo bibliotekų rankraštinių knygų kolekcijoms. Straipsnyje aptariami 3-iosios Izmaragdo redakcijos tekstai, kilę iš Senovės Bulgarijos caro Simeono I Izbomiko. Seniausias išlikęs Izbomiko nuorašas sukurtas 1073 metais Kijevo kunigaikščiui Sviatoslavui (1073–1076). Izmaragde panaudota pilnoji Izbomiko redakcija. Jos tekstas peržiūrėtas ištisai, iš skirtingų dalių atrinkta 16 tekstų. Daugumos bendrų Izmaragdo ir Izbomiko tekstų struktūrinės ribos sutampa. Du Izmaragdo skaitiniai (337.VII, 341.VII) sukompiliuoti iš kelių Izbomiko skyrių. Raštininkai šiek tiek redagavo tekstų stilių ir skyrių pavadinimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnytiniai tekstai; Izmaragdas; LDK; Raštija; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnytinė slavų raštija; Rašto paminklai; Simeono I Izbornikas; Stačiatikiai Lietuvoje; Teksto struktūra; Teksto šaltiniai; Trečioji Izmaragdo redakcija; Church Slavonic Literature of Grand Duchy of Lithuania; Liturgical texts; Old scripts; Orthodox Church in Lithuania; The Izbornik of Simeon I; The Izmaragd; The sources of the text; The structure of the text; The third edition of The Izmaragd; Writing in the Grand Duchy of Lithuania.
ENThe Izmaragd is a compilation of non-calendar precepts which emerged in religious Slavic writings in the second or late half of 14th century. It is 3rd version (there were three altogether) written in the environment of Orthodox Metropolitan Joseph Soltan in the lands of the Grand Duchy of Lithuania. The present version is composed of traditional readings of Izmaragd and annual precepts by Sinaxar grouped in monographic order (by orders). The oldest copy of the 3rd Izmaragad is deposited in (LMAB: f. 19, No. 240, first quarter of 16th cent.), the other seven copies are deposited in manuscript book collections in Lvov, Kiev and Saint Petersburg’s libraries. The article discusses texts taken from the 3rd version of the Izmaragd originating from the Izbomik of the Tsar Simeon I of the ancient Bulgaria. The oldest surviving manuscript of Izbomik was compiled in 1073 for the Sviatoslav Duke of Kiev (1073–1076). The Izmaragd used the full version of Izbomik. Its entire text was reviewed, 16 texts were selected from various parts thereof. The structural boundaries of texts common to Izmaragd and Izbomik are identical. Two readings of Izmaragd (337.VII, 341.VII) were compiled from several chapters of Izbomik. Manuscriptors slightly edited the style and chapter titles of the texts.