Интерес к текстологии церковнославянского Евангелия в Великом княжестве Литовском XVI века

LTTam tikras įsivaizdavimas apie Evangelijos bažnytine slavų kalba tekstologiją, šiuolaikinio mokslo suvoktą tik XIX ir XX amžiuje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje egzistavo jau XVI amžiuje. Protestantas Vasilijus Tiapinskis savo Evangelijos vertime (1570 metai) aiškiai parodė, jog egzistuoja tam tikros redakcijos, ir citavo daug variantų iš jų. 1576 metais tai patvirtino ir jo bendražygis Simonas Budnas. Tikriausiai protestantų vertėjai gavo šių žinių iš stačiatikių knygių, pavyzdžiui, Supraslio vienuolyne, kurio archimandritas Sergijus Kimabras 1530-aisiais aiškiai domėjosi Evangelijos bažnytine slavų kalba tekstologija. Jis šių žinių tikriausiai gavo iš Kijevo metropolito Juozapo II Soltano, o tas savo ruožtu perėmė jas tikriausiai iš Balkanų knygių XV–XVI amžių sandūroje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Evangelija; Evangelija bažnytine slavų kalba; LDK kultūros istorija; LDK; Religijos istorija; Protestantų judėjimas; Reformacija; Rytų slavai; Simonas Budnas; Tekstologija; Vasilijus Tiapinskis; Vertimas; Church Slavonic gospels; Cultural history of the Grand Duchy of Lithuania; Eastern Slavs; Evangelium; Protestant movement; Reformation; Religious history of the Grand Duchy of Lithuania; Symon Budny; Textual scholarship; Textualism; Translation; Vasilij Tiapinskij.

ENAs early as in 16th century the Grand Duchy of Lithuania had an initial understanding on textual characteristics of Evangel written in religious Slavic language; such knowledge was fully acknowledged by contemporary science only in 19th and 20th centuries. In his translation of the Evangel (1570) protestant Vasiliy Tiapinskiy made explicit references to certain alternative versions from which he quoted on several occasions. In 1576 this fact was confirmed by his fellow Simon Budn. Protestant translators must have acquired this knowledge from Orthodox books deposited with, for instance, Suprasl monastery, whose commander archimandrite Sergij Kimbar in 1530 was deeply interested in religious Slavic textology of the Evangel. He must have acquired the knowledge from Kiev’s Metropolitan Joseph II Soltan, who in turn might have learned about this from Balkan bookmen at the turn of 15–16th centuries.

• Индивидуальные особенности петербургского пролога 13.8.2 / Марина Владимировна Чистякова. Kalbotyra. 2009, t. 54 (2), p. 179-191.
• Третья (литовская) редакция Измарагда и Изборник Симеона-Святослава / Марина Чистякова. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalbos, kultūros ir raštijos tradicijos / sudarė Sergejus Temčinas, Galina Miškinienė, Marina Čistiakova, Nadiežda Morozova. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. P. 137-151.