Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paribių vietovardžiai

LTStraipsnio tikslas - nustatyti, kiek pagrindinės tautybės etninės kultūros ir jos svarbiausios dalies - kalbos - išlaikymas priklauso nuo savo valstybingumo ir kitų aplinkybių. Dėl to baltų (lietuvių) kultūros reliktai tiriami šiuose LDK paribiuose: 1) prieš maždaug 760 metų susikūrusioje Lietuvos valstybėje (Labguva, Vėluva, Ungura, Raigardas, Lyda, Alšėnai, Krevas, Medilas, Breslauja), 2) karaliaus Mindaugo prie LDK prijungtuose iki 1263 metų (Tikocinas, Gardinas, Naugardukas, Valkaviskas, Slanimas, Nesvyžius), 3) prie LDK prijungtuose 1269-1341 metais Traidenio, Vytenio ir Gedimino (dabartinės Latvijos paribys į pietus nuo Tervetės, Bauskės, Daugpilio ir tarp Drohičino, Bielsko, Kobrino, Pinsko, Brastos, Parčevo), 4) karaliaus Mindaugo įtakoje buvusios žemės, prie LDK prijungtos Algirdo (Sebežas, Polockas, Mogiliavas, Minskas), 5) prie LDK vėliau Vytauto prijungtos žemės, 6) LDK niekada nepriklausę buvę baltų plotai (Pskovas, Tverė, Maskva, Tula, Riazanė). Daroma išvada, kad baltų kalbų išlaikymas priklausė nuo šių aplinkybių: atstumo nuo pagrindinio kompaktiško baltų kalbos ploto; paribio arealo gyventojų skaičiaus, jų kompaktiškumo; sąlygų kalbai funkcionuoti (švietimas, tikyba, administracija); asimiliacijos procesų pradžios, eigos, trukmės. Dėl šių aplinkybių niekad LDK ir LR nepriklausę plotai gali būti geriau išlaikę savo kalbą, negu seniau trumpai jai priklausę. Vietovardžių studijų duomenimis, rytų baltų kalbų senasis plotas buvo labiau nutolęs į rytus ir į šiaurę. Vietovardžiuose atsispindi baltų kalbų, tarmių skirtumai, jų kontaktai, asimiliacijos laikas, trukmė, kontaktuojančių kalbų ypatybės.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paribiai; Etninė kultūra; Baltų kalbų ypatybės; The place-names; The frontiers of the Grand Duchy of Lithuania; Ethnic culture; The features of Baltic languages; Vietovardis; Lituanizmas; Baltų kalbos; Place-name; Frontiers of the Grand Duchy of Lituania; Lithuaniansm; Baltic languages.

ENThe aim of this article is to determine how much preservation of ethnic culture of the main nationality and language as its fundamental part depends on its statehood and other circumstances. The relicts of Baltic (Lithuanian) culture are studied in the area of the following frontiers of the Grand Duchy of Lithuania: 1) in the state of Lithuania, established 760 years ago (Labguva, Vėluva, Ungura, Raigardas, Lyda, Alšėnai, Krevas, Medilas, Breslauja), 2) in the territory annexed to the GDL by the king Mindaugas till the year of 1263 (Tikocinas, Gardinas, Naugardukas, Valkaviskas, Slanimas, Nesvyžius), 3) in the territory annexed to the GDL in 1269-1341 by Traidenis, Vytenis and Gediminas (the frontier of modern Latvia to the south from Tervete, Bauske, Daugpilis and between Drochichin, Bielsk, Kobrin, Pinsk, Brest, Parchev), 4) the territory which had been under the king Mindaugas' authority and annexed to the GDL by Algirdas (Sebež, Polock, Mogiliov, Minsk), 5) the territory which was later annexed to the GDL by Vytautas, 6) the former Baltic areas, which never belonged to the GDL (Pskov, Tver, Moskva, Tula, Riazari). The preservation of the Baltic (including Lithuanian) languages depended on these circumstances: distance from the main compact territory of Lithuanian language; amount of residents in peripheral areas, their compactness; conditions for the language functioning (education, religion, administration) - i. e. also associated with the preservation of the state; beginning, progress and duration of assimilation processes.Because of all these circumstances certain territories, which never belonged to the GDL and Lithuanian Republic, might have better preserved their language, than the territories, which belonged to it for a short time. According to the data of our place-name studies the old territory of the eastern Baltic languages more expanded to the East (between Moscow- Kursk) and to the North (alongside the lake of Ilmen). In the place-names, the features of Baltic languages, dialect differences, their contacts, time and duration of assimilation, contacting languages are represented. [From the publication]

• Breslaujos dekanato vizitacija 1782-1783 m., atlikta Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio parėdymu / Lietuvių katalikų mokslo akademija ; parengė Romualdas Firkovičius. Vilnius : Katalikų akademija, 2008. XI, 464 p.
• Lietuvių etninė riba rytuose XI-XIV a. (2. Rašytinių šaltinių duomenys) / Laurynas Kurila. Lietuvos archeologija. 2005, t. 28, p. 121-132.
• Антропонимы балтийского происхождения в верховъях реки Вилии (Нерис) / Юлия Гурская, Викинтас Вайткявичюс. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 2 / sudarė Saulius Ambrazas, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. P. 264-315.
• К вопросу о "новгородско-литовском" пространстве и его языковой характеристике : (по материалам XIII-XV веков) / Владимир Н. Топоров. Res Balticae : miscellanea italiana di studi Baltistici. 2001, 7, p. 7-22.