Литва в русской литературе конца XIX - начала XX вв.

LT[...] XIV–XVII a. Lietuva vaizduojama G. Chruščiovo-Sokolnikovo, S. Minclovo, V. Solovjovo romanuose, A. Navrockio eiliuotose dramose, A. Korinfskio, M. Lipkino, A. Žirkevičiaus poemose kaip svetimas egzotiškas kraštas, savito gyvenimo būdo, ypatingo pagoniškojo tikėjimo, specifinės socialinės struktūros šalis. [...] Mūšiai ir pilių užpuolimai, keisti papročiai ir mįslingos apeigos, avantiūriniai pabėgimai, klastingi pagrobimai, žynių intrigos susideda į įspūdingą tolimos praeities vaizdą. Rusų literatūroje ypatingas dėmesys skiriamas herojiškiesiems kovų su kryžiuočiais laikams, to meto įvykiams ir valdovams nuo Gedimino iki Vytauto. Lietuvos valdovai siejami giminystės ryšiais su rusų kunigaikščiais, Lietuva ir ypač sostinė vaizduojamos gausiai apgyvendintos rusų ir buvusios stiprioje stačiatikių kultūros įtakoje. Svarbus rusų rašytojams lietuvių istorijos laikotarpis yra Lietuvos krikštas, vertinamas kaip protėvių tikėjimo atsižadėjimas, kultūrinio tapatumo ir politinio savarankiškumo praradimas bei priešiškos lenkų civilizacijos įsigalėjimas. Kurdami daiktiškąjį senovės Lietuvos paveikslą, rusų rašytojai naudojosi daugeliu įprastų „senovės“ kolorito detalių: lietuvius aprengė kailiais, žemaičius apginklavo kuokomis, pavaizdavo kraštą gausiai apaugusį miškais su šventomis giriomis ir fantastiškomis šventyklomis. Senovės lietuvių vaizdavimas vos ne laukiniais sieja egzotiškumą su artumu gamtai, gyvenimo paprastumu, jausmų natūralumu, kartu pabrėžiant istorinę distanciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikybė; Komparatyvistika; Krikščionybė; Lietuvos mitas; Literatūros topografija; Modernizmas; Pagonybė; Romantizmas; Rusų literatūra; Simbolika; Topika; Viduramžių Lietuvos įvaizdis; Įvaizdžiai; Catholicism; Christianity; Comparative literature; Image of medieval Lithuania; Images; Literary topography; Modernism; Myth of Lithuania; Paganism; Romanticism; Russian literature; Symbol; Topics.

ENLithuania of 14–17th centuries is depicted in novels by G. Khrushchov-Sokolnikov, S. Minclov, V. Solovyov, in rhymed dramas by A. Navrocki, in poems by A. Korinfskij, M. Lipkin and A. Zhirkevich as an alien exotic land characterised by a peculiar lifestyle, exceptional paganism, and particular social structure. Battles and castle sieges, strange customs and mysterious rituals, adventurous escapes, guileful kidnappings, intrigues of priests all together create a remarkable picture of a distant past. A particular focus in Russian literature is devoted to heroic times of battles with Crusaders, to events and rulers of that time from Gediminas to Vytautas. Lithuanian rulers have family filiations with Russian dukes, Lithuania and its capital are described as home to many Russians under a strong influence of old Orthodox culture. Baptism of Lithuania is an important period in Lithuania’s history to Russian writers who depict it as a period of renouncement of religion of ancestors, loss of cultural identity and political sovereignty, prevalence by adverse Polish civilisation. While depicting a material image of ancient Lithuania Russian writers adapt many typical “antique” details by way of dressing Lithuanians up in furs, arming Samogitians with wooden clubs, depicting the country itself abound in forests with deep holy forests and fantastic shrines. While depicting Lithuanians almost as a wild nation links are made between ethnicity and proximity to nature, simplicity of lifestyle and feelings, underlining a historical distance at the same time.