Tradycje muzyczne społeczności polskiej na Wileńszczyźnie : opinie i zachowania
LTKnyga yra išleista autoriaus disertacijos pagrindu ir apžvelgia kai kuriuos tyrimo, atlikto Vilniaus regione 1997-2001 m., rezultatus. Šis tyrimas – bandymas analizuoti bendrąjį muzikos ir šokio repertuarą, jo pokyčių kryptis, taip pat nagrinėjama vietinė vertybių sistema, t.y. muzikos ir šokio meistriškumo standartai, lenkų tautinės mažumos Lietuvoje kultūrinio paveldo išsaugojimo galimybės. Tema iki šiol nebuvo pakankamai tyrinėta, nepaisant Vilniaus universiteto lenkų mokslininkų pastangų. [...] Pirmoje knygos dalyje aptariama lenkų bendruomenė Vilniaus regione. Pirmieji lenkai apsigyveno Lietuvoje XV a. pradžioje. Bet dauguma neturtingų lenkų didikų atvyko XVI-XIX a. Jie kūrė šeimas su neturtingais lietuvių bajorais, netrukus pradėjusiais vadinti save lenkais. XIX a. pab. - XX a. pr. valstiečiai perėmė bajorijos kalbą (pirmiausiai bažnyčiose) ir taip pat pradėjo jaustis lenkais. 1920 m. Vilniaus regione lenkais save vadino apie 70% gyventojų. Šiuo metu čia gyvena apie 300 tūkst. lenkų (Vilniuje - apie 20% visų gyventojų, kaimuose - 70% gyventojų). Visi lenkai kalba dviem ar trimis kalbomis (rusų, lenkų ir lietuvių) ir kasdien jas vartoja. Lenkų k. dažniausiai kalbama bažnyčioje. Valstybėse institucijose gyventojai kalba rusiškai arba valstybine kalba.Dažniausiai gyventojai vartoja vietinę kalbą, „po prostu“, artimą baltarusių k. Svarbiausia vertybė - būti tautiškai susipratusiu ir deklaruoti - „aš esu lenkas“. Antroji knygos dalis skirta Vilniaus regiono lenkų tradicijoms ir tautosakai. Kalbama apie XIX a. didikų ir valstiečių muziką – ypatingas dėmesys skiriamas šeimos papročiams ir metų šventėms. Trečioje dalyje autorius analizuoja vokalo tradicijas ir repertuarą. [...] Pačioje svarbiausioje knygos dalyje nagrinėjama iki šiol menkai tyrinėta etnomuzikologijoje tema, vadinamoji instrumentinė praktika – instrumentų rūšys, muzikantų socialinis įvaizdis ir veikla. Ypatingas dėmesys skiriamas šokio tradicijai. Autoriui pavyko rasti tik 19 vyresnio amžiaus muzikantų, kurie grojo cimbolais, smuiku ar akordeonu. Tradicinį instrumentų rinkinį sudaro cimbolai, smuikas ir nedidelis būgnas (tambūrinas). Istoriniai šaltiniai patvirtina, kad buvo naudotas muzikinis lankas, pučiamieji instrumentai – fleitos ir ragai. Iki XIX a. regione lankėsi rylininkai bei dūdmaišių meistrai. XX a. regione populiarėjo akordeono muzika. Autorius nagrinėja kultūrinius pokyčius, atsiradusius su radiju ir televizija, folkloro ansambliais, lygina istorinius duomenis su šiuolaikiniais. [...] Paskutinėje knygos dalyje aptariami tradicijų, muzikos ir šokio pokyčiai šiuolaikinėje visuomenėje bei persikėlėlių muzikinės tradicijos. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Lenkų muzikinis folkloras; Lenkų tautinė mažuma Lietuvoje; Muzikinis repertuaras; Muzikinės tradicijos; Vilniaus kraštas; Vilnijos kraštas; Šokių repertuaras; Dancing repertoir; Musical repertoir; Musical tradition; Musical traditions; Polish musical folklore; Polish national minority in Lithuania; Vilnija region; Vilnius region.
ENThis book is a version of the author's doctoral dissertation and it presents some results of his field research carried between 1997 and 2001 in Vilnius region. It is an attempt to discuss the total of musical and dancing repertoire, the directions of its change. The text presents local knowledge also on value system, e.g. standards of excellence in musical and dance performance, and generally it preserves the cultural heritage of the Polish national minority in Lithuania. This issue has not been described in a satisfactory way so far, in spite of undertaking it by Polish researchers from the Vilnius University. […] The first part of book present Polish society in Vilnius region. Some Poles lived in Vilnius in the early 15th century, after the first Polish-Lithuanian Union. But a lot of poor Polish nobles came time between 16th and 19th century. They mixed with Lithuanian poor nobles, who then started to feel Poles. In the late 19th and in the beginning of 20th century some of the reach villagers living closely to the nobles' villages started to use polish language in church, and finally they began to feel Poles as well. Therefore in the 20s Poles made about 70% of the whole population of this territory. Nowadays only about three hundreds thousand inhabitants live on the area of our interest (about 20% of Vilnius' population, and about 70% of villages' population around Vilnius). All Poles speak two or three languages (Russian, Polish and Lithuanian) and use them every day. Polish is spoken mostly at church. In offices people use Russian or the state language.Very often people use the local language, so called simple, similar to Belarusian. The most important thing seems to be national awareness and declaration - I am Pole. The second part is about the traditions of Poles living in the Vilnius region and the repertoire which survived in memories of informers. It is about the music of the nobles (mainly in the 19th century) and the peasants - especially family rituals and annual ceremonies. In the next part the author describes the vocal tradition and repertoire. […] The most important part of this book is focused on a topic not sufficiently studied in song-oriented ethnomusicology, namely instrumental practice - the kinds of instruments, social image and activities of instrumentalists. Special attention is paid to dance tradition. The author could find only 19 instrumentalists of the older generation who play dulcimer, fiddle or accordion. The traditional set of instruments includes the dulcimer, fiddle and one-sided small drum (tambourine). Historical sources confirm the existence of the musical bow and numerous aerophones connected with shepherding, such as flutes and horns. Until the 19th century the region was visited by players on hurdy-gurdies and bagpipes. The evolution of the accordion in the 20th century can be well illustrated in the region. The author discusses the process of cultural changes, e.g. the influence of broadcasting and folk ensembles, comparing historical data with contemporary interviews. […] In the last chapter the author discuss the changes in tradition, music and dance in contemporary society and musical tradition of the resatlers, living in Poland. [text from author]
