Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valstybingumo tradicija lietuvių tautinio judėjimo politinėje programoje (teorinis ir praktinis aspektai)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valstybingumo tradicija lietuvių tautinio judėjimo politinėje programoje (teorinis ir praktinis aspektai)
Alternative Title:
Statehood tradition of the Grand Duchy of Lithuania in the political agenda of the lithuanian national movement: theory and practice
In the Book:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai / sudarė Alfredas Bumblauskas, Grigorijus Potašenko. 2009. p. 117-143, 362. (Lietuvos istorijos studijos. Specialusis leidinys ; t. 7)
Summary / Abstract:

LTLietuvių tautiniame sąjūdyje LDK valstybingumo tradicijos raiška ir poveikis kito. Specifika ryški tautinio judėjimo etapais, kuriuos charakterizuoja kintantis visuomeninis, politinis ir kultūrinis kontekstas. Pirmajame – kultūriniame tautinio judėjimo – etape nuo LDK valstybingumo tradicijos pasislinkta link modernios, etninėmis vertybėmis grįstos valstybingumo formulės. Atsisakyta bajoriškosios tapatybės „gente lituanus natione polonus“ formos ir pereita prie etniniais principais grįstos tautinės savimonės. Antrajame – pereinamojo iš kultūrinės į politinę stadiją – etape tiesiogiai iškilo Lietuvos valstybės perspektyvų klausimas. Imtos akcentuoti „unijos“ neigiamos pasekmės LDK valstybingumui, o ryšys su Lenkija jau tiesiai įvardijamas kaip LDK valstybingumo žlugimo priežastis. Pirmosios politinės partijos – LSDP būsimo Lietuvos valstybingumo formulė akivaizdžiai rėmėsi buvusios LDK valstybingumo „unijinės“ versijos tradicija. Tačiau veikiant „antiunijinėms“, antilenkiškoms nuostatoms lietuvių tautinio judėjimo politinės programos ašimi vėliau aiškiai įvardintas Lietuvos autonomijos etnografinėse ribose siekis. Trečiuoju – politiniu – etapu dėl nuolat ir greitai kintančio Rusijos politinio gyvenimo konteksto bei dėl „Lenkijos klausimo“ „įsitarptautinimo“ Pirmajam pasauliniam karui artėjant, atskiri LDK valstybingumo tradicijos momentai instrumentiškai naudoti 1905-1917 m. Jie kelti ne tik tautinio sąjūdžio politinėje programoje, bet naudoti ir politinėje praktikoje. Pirmojo pasaulinio karo metais šios tradicijos poveikis silpnėjo, nes projektuojant Lietuvos valstybingumą vis labiau buvo remiamasi tautų apsisprendimo teise, tiesa, stengiantis išlaikyti savo teises bent jau į simbolinį LDK valstybingumo paveldą, siejant jį su Vilniaus, kaip istorinės sostinės, atgavimu.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL) valstybingumo tradicija; Tautinis judėjimas; Tautinio judėjimo etapai; Tautinis judėjimas; Valstybingumas; National movement; Staehood; The Lithuanian national movement; The Statehood Tradition of the Grand Duchy of Lithuania; The stages of national movement.

ENThe article analyses links of the statehood tradition of the Grand Duchy of Lithuania with the political agenda of the Lithuanian national movement which have not been specifically discussed in the Lithuanian or Polish historiography concerning the movement in question. The article aims at identifying and discussing theoretical and practical aspects, attempts to determine the impact of those links on the political targets of the Lithuanian national movement during its different stages and on the final wording of the statehood of Lithuania. It claims that in the first (cultural) stage of the national movement there were changes in the environment of the movement shifting from the statehood tradition of the GDL towards a modern wording of statehood based on ethnic values. Such shifts were determined by the changing concept of what is Lithuanian. The second stage of transition from cultural to political content directly faced the issue of prospects for the state of Lithuania. Stronger emphasis was laid on negative consequences of the "union" for the statehood of the GDL and the relationship with Poland was straightforwardly identified as a cause for the downfall of the GDL statehood. Given such position the axis of the political agenda of the Lithuanian national movement became the aim stipulated in the decision of the Great Sejm of Vilnius of 1905 concerning the autonomy of Lithuania within its ethnographic boundaries. Following the close of this stage in the environment of the Lithuanian national movement the statehood tradition of the GDL was further used as a tool whenever it was necessary to provide grounds for the Lithuanian nation's right to political independence.The article states that due to the changing context of the political life in Russia at that period and due to the international "issue of Poland" on the eve of the First World War, individual moments of the statehood tradition of the GDL were used instrumentally in 1905-1915 as well. They were identified both in the political agenda of the national movement and used in political practice. During the years of the First World War, when the geopolitical status of Lithuania underwent changes, the influence of the tradition in question diminished. Leaders of the Lithuanian national movement attempting to forestall the possibility of restoring national ties between Poland and Lithuania actually waived their plans to implement the statehood model of the GDL. However, even renouncing Historical Lithuania in the Act of February 16th the same leaders of the Lithuanian national movement declared restoring "an independent state of Lithuania based on democracy and with capital in Vilnius" and thus declared its link with the statehood tradition of the GDL. The author supports the opinion of Römer that the Lithuanian national movement had historical ambitions to maintain this continuation and "to build Lithuania not as a new creation but only to restore and revive it". The said scholar referred to the "requirement of Vilnius, the capital of Historical Lithuania, and its association with the political restoration of Lithuania" as a manifestation of such ambitions. This tendency might be noticed in the political practice of the Lithuanian national movement of 1905-1918. In that period activists of the Lithuanian national movement more openly related the statehood tradition of the GDL with the acquisition of Vilnius as the historical capital.

ISBN:
9789955335009
ISSN:
1822-4016
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/22678
Updated:
2022-02-14 17:36:20
Metrics:
Views: 56    Downloads: 16
Export: