Wielokulturowość Wielkiego Księstwa Litewskiego i idea tolerancji, a praktyka stosunków międzywyznaniowych w XVI-XVIII w.

LTStraipsnio tikslas - charakterizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) visuomenę iš kultūros istoriko perspektyvos. Keliamos sąvokų vartojimo ir tyrimų metodologijos modernizavimo problemos. Terminas "multikultūriškumas" nevartotinas praeities tyrimuose šiuolaikine prasme, implikuojančia kultūrų lygybės sampratą, kaip ir XIX a. suformuluotas ir nacionalizmu persmelktas terminas "tauta". Termino "tauta" vartojimas verčia autorius (net prieš jų norą) išsklaidyti kultūros paveldą tarp šalių, atsiradusių buvusios Lenkijos–LDK teritorijoje, taikyti bendrą vardiklį skirtingoms etninėms bei religinėms bendruomenėms (nors vienos jų šimtmečius gyveno Lenkijos, Lietuvos, Rusios žemėse, kitos imigravo ir apsigyveno Abiejų Tautų Respublikoje, pvz. žydai, ar tik LDK, pvz. karaimai, totoriai, armėnai) ir pan. Palyginus su kitomis Europos šalimis, Lenkijos Karalystės ir LDK fenomenas buvo tai, kad kasdieniame gyvenime skirtingas religijas išpažinę, savo kalbomis kalbėję žmonės nebuvo izoliuoti vieni nuo kitų, tačiau taikiai sugyveno nejausdami didesnio valdžios institucijų spaudimo. "Multietniškumas" Abiejų Tautų Respublikoje negali būti traktuojamas kaip "daugelio kultūrinių getų" koegzistencija, jis suprantamas kaip nuolatiniai etnosų kultūriniai mainai. Aptariant santykius tarp atskirų konfesijų iki XVII a. vidurio vartotinas terminas "tikybų lygybė", bet ne "tolerancija". Tiriami ir vidiniai konfesiniai santykiai tarp Lietuvos bei Lenkijos evangelikų reformatų Bažnyčių.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Daugiakultūriškumas; Religinė tolerancija LDK; History of GDL; Multiculturalism in GDL; Confessional Tolerance in GDL; Daugiakultūriškumas; Krikščioniškoji kultūra; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Ukraina (Ukraine); Evangelikai; Reformatai; „multiculturalism; Ruthenia; Evangelical Reformed Church; Polish Catholicism.

ENThe purpose of the lecture is to describe and characterise the society of the Grand Duchy of Lithuania as seen from the perspective of a historian of culture. To begin with, the lecturer polemicizes with transferring to the past of the term "multiculturalism" - associated with the contemporary doctrine of equality of cultures; and the term of "nation" in its present-day meaning formulated by the 19th century nationalism. The lecturer proposes a thesis that the use of the term "nation" has no substantiation in the subject-matter, and provokes (against researchers' intentions) attempts to split the shared cultural heritage between the countries that emerged in the territory of the former Polish-Lithuanian Commonwealth, as well as reduces to a common denominator different ethnic and religious communities with diverse legal status that had for centuries inhabited the territories of Poland, Lithuania and Ruthenia, and immigrant ones, which settled within the area of the whole country (like Jews), or only in the Grand Duchy (like the Karaites, Tartars or Armenians) - apart from subsequent immigrants from the West (Scotsmen, Hauländers [Polish: Olędrzil]). The lecturer stands against the concept of "multiculturalism" of the Commonwealth understood as the coexistence of "many cultural ghettos", but espouses the concept of constant exchange between ethnoses and of cultural syncretism.The second part of the lecture is devoted to the social, linguistic and denominational structure of the Grand Duchy of Lithuania's population in the analysed period, with the emphasis put on the low standards of the current state of research and on the postulate of cooperation between Polish-Lithuanian and Belarusian historians. The third part, dedicated to the inter-denominational relations, begins with the explanation of the term "tolerance" and justification why in relation to the analysed territory till the mid-17th century we should speak not about "tolerance" but about "equality of confessions". Then the inter-denominational relations are characterised on the basis of the synodical records of the Lithuanian Brethren of the Polish Evangelical Reformed Church. In Conclusions, special attention is paid to the threat being posed by the falsification of the terms "tradition" and "patriotism" as a result of the selective use of history in the Polish school education and of limiting it to the history of Polish Catholicism.