Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos politinė tauta. Lietuviškoji perspektyva

LTŠiuolaikinėje istoriografijoje aktyviai vyksta LDK paveldo „dalybos“, iš įvairių perspektyvų svarstomas moderniųjų tautų ir jų sukurtų tautinių valstybių santykis su praeitimi. Tokių diskusijų kontekste plėtojant Alfredo Bumblausko pasiūlytąjį „LDK erdvės“ informacinės sistemos (kaip veiksnio, kuris formuoja šiuolaikinės visuomenės istorinę savimonę, tvirtina istorijos žiniomis pagrįstas moderniąsias pilietiškumo ir patriotizmo nuostatas) kūrimo diskursą, gali pasitarnauti sociopolitinio fenomeno „LDK politinė tauta“ pažinimas. LDK istoriografijoje „politinės tautos“ problema, jos tyrimo strategija, sąvokų ir terminų vartosena nėra išaiškinta ir suderinta. Šiam sociopolitiniam reiškiniui apibūdinti istorikai vienu metu vartoja keletą netapataus turinio ir nelygiaverčių sąvokų. Klausimas, ar sąvokos „bajorija“, „bajorų luomas“ ir sąvoka „politinė tauta“ yra tapačios, ar jas reikia vartoti kaip sinonimus, tebėra atviras. Šie neišspręsti diskusiniai klausimai bei pastarojo dešimtmečio bajorijos istorijos tyrimai paskatino naujomis įžvalgomis papildyti LDK politinės tautos sampratą, pateikti lietuviškosios perspektyvos suformuotą šio fenomeno interpretaciją. Straipsnyje stengiamasi: teoriškai sumodeliuoti sąvoką „LDK politinė tauta“; atskleisti jos istorines ištakas, susiklostymą, struktūrą bei kaitą, raiškos visuomenės viešajame gyvenime turinį ir formas; parodyti ypatumus, nustatyti juos nulėmusius veiksnius ir sąsajas su procesais, vykusiais Vidurio Rytų Europoje; pagrįsti sąvokos „politinė tauta“ taikymo ankstyvųjų Naujųjų laikų visuomenės tyrimuose prasmingumą.Reikšminiai žodžiai: Bajorija; Bajoriškoji lietuvių tauta; Centrinė Rytų Europa; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Politinė tauta; Sociopolitinė bendrija; Sociopolitinė bendruomenė; Viešasis gyvenimas; Central Eastern Europe; Lithuanian noblemen's nation; Nobility; Political Nation; Public life; Socio-political community; Socio-political period; The Grand Duchy of Lithuania.

ENThe modern historiography is witnessing an active process of “division” of the heritage of the GDL, and the relation of the modern nations and the national states created by them with the past. In this context, while developing the discourse of creation of the information system of “The GDL Domain” offered by Alfredas Bumblauskas (as a factor shaping the historical self-consciousness of the modern society and establishing modern civil and patriotic attitudes based on the knowledge of history), the perception of the socio-political phenomenon “the political nation of the GDL” can be of great help. The problem of “political nation” in the historiography of the GDL, the strategy of its research, the use of concepts and terms has not been clarified and agreed upon. To define this socio-political phenomenon, historians use several concepts of non-identical content. The question as to whether the “nobility”, “the noble layer” and the concept “political nation” are identical and should be used as synonyms remains open. These unresolved questions and studies of nobility history of the last decade have encouraged new insights supplementing the concept of the political nation of the GDL and the new interpretation of this phenomenon formed from the Lithuanian prospect. The article attempts to theoretically shape the concept “the political nation of the GDL”, to reveal its theoretical sources, order, structure and shifts, the forms and content of its expression in social life, to demonstrate its peculiarities, to establish the factors determining these peculiarities and their links with processes observed in the Central and Eastern Europe and to justify the significance of the application of the concept “political nation” in the research of the early modern age society.

• Ideologia polityczna ewangelików litewskich w czasach dwu pierwszych Wazów / Urszula Augustyniak. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai : faktas, kontekstas, interpretacija / redakcinė kolegija: Artūras Dubonis (pirminininkas). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. P. 345-368.
• Žemaitijos bajorų etninio tapatumo problema XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje, imigraciniai procesai / Rita Regina Trimonienė. Tiltai. Priedas. 2012, Nr. 43, p. 217-236.