LTStraipsnyje apžvelgiamas Algirdo Landsbergio kūrybinis palikimas - žvilgsnį paskatino naujausiosios lietuvių prozos atgaivinta rezistencijos tema, buvusi svarbi ir itin išplėtota egzodo literatūroje. Straipsnyje sekama šios lietuvių literatūroje atgimstančios temos keliais. Laikas vis dar mėgina A. Landsbergio prozos, gravituojančios tarp egzistencializmo ir postmodernizmo, tvermę. Šiandienos literatūros kritika prieštaringai vertina A. Landsbergio romaną "Kelionė", tačiau jo noveles ir dramas pripažįsta esant atsparias laiko išmėginimams. A. Landsbergis, "Žvilgsniuose" maištavęs prieš literatūrines konvencijas, kartu su broliais Jonu ir Adolfu Mekais ir Leonu Lėtu, pasirinko prieštaringą, pasakiškumo ir istorinio aktualumo jungtį. Iš šios samplaikos naujausia postmodernistinė lietuvių literatūra paveldėjo žaidimo ir tragizmo dermę. Iš "nužemintųjų" kartos ji perėmė ir savaip tebežaidžia ir jos didžiąja tema - herojiško pasiaukojimo tėvynei mitu ir jo demitologizavimu. Herojaus įvaizdžio ambivalencija šiuolaikinėje prozoje įsitvirtino heroikos ironizavimu bei sarkastišku santykiu su pasauliu. Pasiaukojimas kaip beprotybė, baimės amžiaus mechanika vėl išėjo į literatūros svarstymų areną (M. Ivaškevičiaus "Žali", H. Kunčiaus "Ne/pasigailėti Dušanskio"). Dabarties "nuogas žmogus" nebekalba apie tėvynę, - jis tėvynę atranda savo kūno teritorijoje. Laisvė, o gal tik jos iliuzija, „naujiesiems rezistentams" kainuoja vienatvę (S. Parulskio "Murmanti siena", A. Jakučiūno "Tėvynė"). Straipsnyje analizuojama, kaip A. Landsbergio užgauta rezistencijos heroizmo styga ataidi šiuolaikinėje literatūroje.Reikšminiai žodžiai: Mitas; The myth; Drama; Proza; Reziztencija; Deheroizacija; Dimitifikavimas; Drama; Prose; Resistance; Deheroisation; Demythologisation.
ENThe article surveys the creative heritage of Algirdas Landsbergis. This study was instigated by a revived theme of resistance which was important and has been highly developed in exodus literature. The article follows the revival of this theme in Lithuanian literature. Landsbergis’ prose, gravitating between existentialism and postmodernism, is still passing the test of time. Critics of contemporary literature controversially assess Landsbergis’ novel Kelionė, but consider his short stories and dramas to be timeless. Having rebelled against literary conventions in Žvilgsniai, Landsbergis together with brothers Jonas and Adolfas Mekas and Leonas Lėtas chose a controversial combination of fabulosity and historical relevance. From this combination Lithuanian literature has inherited the consistency of game and tragedy. It took the main theme from the generation of “the humiliated” and still plays with it in its own way – the myth of heroic sacrifice for homeland and its demythologization. The ambivalence of a heroic image was established in the contemporary prose in the form of an irony for heroic spirit and sarcastic relationship with the world. Sacrifice as insanity and mechanics of the age of fear have entered the arena of literary discussion once again (M. Ivaškevičius “Žali”, H. Kunčius “Ne/pasigailėti Dušanskio”). A contemporary “naked human” no longer talks about homeland, but finds his homeland in the territory of his body. Loneliness is the price for the freedom or just an illusion of it for the new “resisters” (S. Parulskis “Murmanti siena”, A. Jakučiūno “Tėvynė”). The article analyzes how the topic of heroism of resistance touched upon by Landsbergis is reflected in the contemporary literature.