1863-1864 m. sukilimo retorikoje

LTStraipsnyje analizuojama, kaip religinė retorika skamba 1863-1864 m. sukilimo tekstuose, kam ji buvo skirta, kokios iškeliamos vertybės, kokie religiniai siužetai, įvaizdžiai, simboliai, argumentai taikyti, kuriems tikslams jie naudoti. Remiamasi prielaida, kad XIX a. Lietuvos ir Lenkijos visuomenėje vyravo krikščioniškasis pasaulėvaizdis ir valstiečiai gyveno išskirtinai religiniame pasaulyje. Taigi, tekstų autoriai turėjo atsižvelgti į auditorijos specifinį mąstymą. Taip pat nagrinėjamas nacionalizmo ideologijos atsiradimas Lenkijoje XIX a. viduryje. Sukilimas gali būti vertinamas kaip siekis įtvirtinti „aktyvaus nacionalizmo“ idėjas. Straipsnyje gilinamasi į Antonio D. Smito teoriją apie religijos įtaką nacionalizmui ir tautinei tapatybei, analizuojama, kiek lenkų nacionalizmas naudoja religinių idėjų ir simbolių. Svarbiausias tyrimo šaltinis yra sukilimo laikotarpio periodinė spauda lenkų, lietuvių ir baltarusių kalbomis, sukilimo vadovų išleisti atsišaukimai ir literatūrinio pobūdžio agitaciniai tekstai lietuvių bei baltarusių kalbomis. Tyrimas parodė, kad visi sukilimo leidiniai daugiau ar mažiau rėmėsi religine retorika, ypatingai sodri ir svari ji yra liaudžiai skirtuose leidiniuose.Leidiniuose lenkų kalba, skirtuose aukštesniosioms visuomenės klasėms, sukilimo tikslu nurodomas sekuliarus politinis siekis – nepriklausomos valstybės atkūrimas, tačiau tikslo ir kovos būdo teisėtumas grindžiamas religiniais argumentais, kuriuos sustiprinti dar turi gausiai vartojami religiniai simboliai, įvaizdžiai, siužetai. Lietuvių ir lenkų kalba liaudžiai skirtuose leidiniuose tikėjimas ir tėvynė iškyla kaip pagrindinės ir lygiavertės vertybės, vardan kurių liaudies žmogus turi ryžtis prisidėti prie sukilimo. Gausus religinės retorikos vartojimas leidiniuose patvirtina religinės tapatybės svarbą liaudies masėse. Taip pat patvirtinama mintis, kad savo raidos pradžioje nacionalizmas gali pasinaudoti religiniu tikėjimu liaudies politinei mobilizacijai, savo įtakos didinimui, tautinės tapatybės formavimui bei įtvirtinimui. Kartu šis tyrimas duoda pagrindą manyti, kad lenkų nacionalizmui gali būti pritaikyta A. Smito teorija. Sukilimo metu dar buvo per anksti kalbėti apie lietuvių nacionalizmą. Tačiau sukilimo religinė retorika, ypač pabrėžianti tikėjimą ir tėvynės gynimą, galėjo prisidėti prie lietuvių valstiečių politinės mobilizacijos. Leidiniuose baltarusių kalba pirmiausiai iškeliami socialiniai tikslai – laisvė, teisingumas ir žemė, o religinė retorika naudojama saikingai. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); A. Smith; Anthony D. Smith; Katalikų tikėjimas; Lietuviški tekstai; Nacionalizmas; Religinė retorika; Socialiniai tikslai; Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Tautinė tapatybė; A. Smith; Anthony D. Smith; Catholic faith; Lithuanian; Lithuanian texts; National identity; Nationalism; Press of the uprising; Religious rethoric; Religious rhetoric; Social goals; The uprising of 1863.

ENThe article analyzes how religious rhetoric was used in the texts of the 1863-1864 uprising, to whom was it addressed, what values were supported, what religious plots, images, symbols, arguments were applied and for what purposes were they used. It is based on the assumption that in the societies of Poland and Lithuania in the middle of the 19th c. a Christian worldview point prevailed and the typical peasant lived in a religious universe. Therefore, the authors of the press had to take into account the specific thinking of this audience. At the same time, one can already speak about the existence of a national ideology in Poland in the middle of the 19th с. The uprising can be evaluated as an attempt to realize the ideas of "active nationalism". In this way the paper checks the theory of Anthony D. Smith about the influence of religion on nationalism and national identity and examines how much Polish nationalism made use of religious ideas and symbols. The most important source of the research is the periodic press in the Polish, Lithuanian, and Belorussian languages during the time of the uprising; the proclamations issued by the uprising leaders and the agitation texts in the Lithuanian and Belorussian languages with literary characteristics. The research showed that almost all the publications of the uprising more or less used religious rhetoric, which is particularly lush and weighty in publications aimed at the populace.In the publications in the Polish language aimed at upper society the goal of the uprising is exhibited to be a secular political aim - the restoration of an independent country, however, the legality of the goal of the uprising and the nature of the fight is based on religious arguments. They still have to be strengthened by copiously using religious symbols, images, and subjects. In the publications aimed at the Lithuanian and Polish populaces faith and the homeland arise as the main and equally important values. The common man should decide to join the uprising because of them. The abundant use of religious rhetoric in the publications affirms the importance of a religious identity for the masses. It also supports the idea that at the beginning of its development nationalism can use religious faith for the political mobilization of the masses and to spread its influence, to form and strengthen national identity. This research gives a basis to suppose that the theory of A. Smith can be applied to Polish nationalism. At the time of the uprising it is still too early to speak about Lithuanian nationalism. But the religious rhetoric of the uprising, especially stressing the Catholic faith and defense of the homeland, could have added to the political mobilization of the Lithuanian peasantry. Meanwhile, in the Belorussian uprising press social goals - freedom, justice, and land - are raised to the first place, while religious rhetoric is used moderately. [text from author]