LTE. verslo plėtojimasis arba e. verslo praktikų panaudojimas pastaruoju metu tapo populiarus. Tačiau skirtingu įmonės gyvavimo laikotarpiu yra pritaikomi skirtingi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (IKT) pagristi sprendimai. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti e. verslo koncepciją, e. verslo plėtrą skatinančius ir stabdančius veiksnius, įvertinti vyraujančias e. verslo rėmimo praktikas Europos Sąjungoje ir remiantis atlikta analize pateikti e. verslo plėtros skatinimo strategines gaires. Šiandien e. verslas yra tiesiog verslas, nors jis apėmė aiškias dislokacijas besivystančioje pasaulinio masto skaitmeninėje ekonomikoje. E. verslo poveikį galima įvardyti trimis dimensijomis: verslo funkcijomis, sektorių struktūra ir sandara, regioninių ar erdvinių ekonominių bei verslo procesų aspektais. Atlikta užsienio šalių patirties analizė leidžia teigti, kad pagrindinės IKT nepritaikymo priežastys yra sugebėjimų stoka (žinių apie e. verslą trūkumas) ir menkas suvokimas kokią įtaką IKT adaptavimas darys įmonės pelningumui. Nors įvairių šalių vyriausybės turi daugybę smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) elektroninio verslo plėtros ir interneto naudojimo paramos programų, vis dėlto komerciniai sumetimai ir galimas pelnas yra pagrindiniai IKT pritaikymo ir pelningo naudojimo SVĮ veiksniai. Pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys e. verslo plėtrą: verslo aplinka, įgūdžių atnaujinimas, tinklo infrastruktūra, pasitikėjimo infrastruktūra, kompetencijos, informacija, vyriausybės e. paslaugos. Šios sritys yra pagrindinės, kuriose turi koncentruotis e. verslo plėtros parama.Reikšminiai žodžiai: E-verslas; EVerslas; IRT poveikis; Paramos strateginės gairės; SVI; EBusiness; Framework; ICT impact; SMEs; Support policy; Support policy framework.
ENThe development of e-business or the use of e-business practices has recently become popular. However, different information and communication technologies (ICT) solutions are applied at different times in the company’s existence. The aim of the article is to analyse the concept of e-business as well as factors that promote or hinder its development, to evaluate the prevailing e-business support practices in the European Union, and, based on the analysis carried out, to propose strategic guidelines for the promotion of e-business development. Today, e- business is just business, even though it included clear dislocations in the developing digital economy on a global scale. The influence of e- business can be identified in three dimensions: business functions, sectoral structure, and regional or spatial economic aspects as well as those of business processes. The analysis of foreign experience that was carried out allows one to assert that the key reasons for not applying ICT are a lack of skills (a shortage of knowledge about e-business) and a poor understanding of what an impact the adaptation of ICT will have on the company’s profitability. Although various governments have a number of assistance programmes for internet usage and the development of electronic business for small and medium-sized enterprises (SMEs), commercial reasons and potential profit are nevertheless the main factors in the application and profitable use of ICT within SMEs. The main factors that condition e-business development include business environment, upgrading of skills, network infrastructure, trust infrastructure, expertise, information, and the government’s e-services. These are the main areas in which assistance for e-business development should be focused.