LTPastaruoju laikotarpiu verslininkystės ir nedarbo tarpusavio sąveika įvairiose šalyse grindžiama ne tik tokiais pagrindiniais makroekonominiais rodikliais: nedarbo lygio kitimo tendencijomis, ekonomine situacija šalyje, BVP, infliacijos lygiu ir kt., bet ir nuolat besikeičiančiomis demografinių veiksnių charakteristikomis. Atlikus tyrimus nustatyta, kad individo apsisprendimas pradėti savo verslą labiausiai priklauso nuo demografinių, mokslinėje literatūroje dar kitaip vadinamų asmeninių, veiksnių. Straipsnio tikslas – įvertinti demografinių veiksnių įtaką verslininkystės ir nedarbo tarpusavio sąveikai. Verslininkystės ir nedarbo tarpusavio sąveiką iš esmės lemia užimamas asmens statusas darbo rinkoje. Išnagrinėjus verslininkystės ir nedarbo tarpusavio ryšius, galima teigti, kad tiek teorijoje, tiek praktikoje egzistuoja „stūmimo“ ir „traukimo“ efektai. Straipsnyje nustatyti dažniausiai empiriniuose tyrimuose nagrinėjami demografiniai veiksniai. Išskirti veiksniai: nedarbo patirtis, išsilavinimas, amžius, kurie gali daryti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį verslui. Demografinių ir verslo rodiklių Pirsono koreliacijos ir regresijos patikimumo skaičiavimai parodė, kad stiprūs ryšiai egzistuoja tarp įsteigtų įmonių skaičiaus santykio su veikiančių įmonių skaičiumi rodiklio su bedarbių nedarbo trukme (1 – 2 mėn., 3 –5 mėn.) ir bedarbių vyrų ir moterų aukštuoju ar aukštesniuoju išsilavinimu. Tai įrodo, jog trumpalaikis nedarbas ir abiejų lyčių aukštasis išsilavinimas teigiamai veikia verslo kūrimą, dėl ko ir gali būti mažesnis nedarbas.Reikšminiai žodžiai: Demografiniai; Demografiniai veiksniai; Veiksniai; Verslininkystės ir nedarbo tarpusavio sąveika; Demographic factors; The interaction between entrepreneurship and unemployment.
ENThe interaction between entrepreneurship and unemployment in various states has recently been based not only on the key macroeconomic factors such as tendencies in the unemployment rate change, economic situation in the country, GDP, inflation level, etc., but on characteristics of demographic factors undergoing continuous changes. The research established that an individual’s decision to start his own business is most dependant on demographic factors, which in scientific literature are referred to as personal factors. The article aims to evaluate the influence of demographic factors on the interaction between entrepreneurship and unemployment. The interaction between entrepreneurship and unemployment are largely determined by the person’s status in the labour market. Having analysed the interaction between entrepreneurship and unemployed, it could be stated that both theory and practice have “push” and “pull” effects. The article identifies the most usual demographic factors analysed in empirical research. The exceptional factors are: unemployment experience, education, and age, which may have negative or positive influence on business. Calculations of Pearson’s correlation and regression reliability of demographic and business indicators have shown that a strong interaction exists between the ration of the number of established companies and the indicator of operating companies with the unemployment of the disabled lasting for 1–2 months, 3–5motnhs and unemployed men and women with higher and post-secondary education. It indicates that short-term unemployment and higher education of both genders positively influence entrepreneurship thus leading to a lower unemployment rate.