Kultūrinis lyčių tapatybių formavimas

LTŽiniasklaida aktyviai palaiko patriarchalines lyčių sistemas, kuria ir reprodukuoja stereotipines lyčių reprezentacijas, įteisina seksizmą ir moteris nuvertinančią tradiciją. Pagrindinis jos įrankis – kalba, kuria apibrėžia, aprašo, vertina mus ir pasaulį. Kalba yra labai svarbi socializacijos priemonė. Kalba formuoja ir lyčių sampratą. Pastebėta, kad tradicija moteriškosios giminės sąvokas vartoti po vyriškųjų sustiprina moters antrinį statusą visuomenėje ir nėra atsitiktinė. Semantinis pažeminimas yra tik vienas didesnės problemos aspektų, kuris vadinamas kalbiniu seksizmu. Tai būdas, kuriuo viena lytis nuvertinama kitos lyties atžvilgiu. Kalbinis seksizmas apima skirtingos moters „vietos“ visuomenėje apibrėžimą, moterų, kaip socialinės grupės ignoravimą. Lietuvių kalboje absoliuti dauguma daiktavardžių, įprasminančių žmogaus sąvoką bendrąja prasme – asmuo, individas, subjektas, vaikas – vartojami tik vyriškąja gimine. Vaizdų kalba nėra išimtis. Vartotojiškoje visuomenėje atsiradus vaizdo reklamai moteriškumą imta tapatinti su perkama ir parduodama preke. Labiausiai į akis krenta tai, kad moteriškumas reklamose primygtinai tapatinamas su seksualumu, kurį įkvepia heteroseksualios vyriškos fantazijos. Lyčių asimetriją vaizdo kalboje įtvirtina tai, kad vyras rodomas kaip žvilgsnį valdantis, taigi kontroliuojantis subjektas, o moterims tenka „reginio“ vaidmuo net ir tada, kai jos, išsikovojusios socialinį statusą, pretenduoja į aukštą postą. Sudaiktintas (pornografizuotas) moters įvaizdis tampa masinės kultūros sinonimu.Reikšminiai žodžiai: Kalba; Kultūra; Lytis; Lyčių asimetrija; Lyčių neligybė; Lyčių stereotipai; Lyčių tapatybė; Tapatybė; Žiniasklaida; Culture; Gender; Gender asymmetry; Gender identity; Gender inequality; Gender stereotypes; Identity, mass media; Language; Sex.

ENThe media actively supports patriarchal gender systems, creates and reproduces stereotypical gender representations, legalises sexism and women-belittling tradition. Its main tool – language – is used to define, describe and evaluate us and the world. Language is a very important means of socialisation. It has been noted that the tradition to use the terms of feminine gender after the masculine ones enhances the secondary status of a woman in the society and is not coincidental. Semantic humiliation is just one of the aspects of a larger issue, which is called linguistic sexism. This refers to the manner used to degrade one gender with regard to the other. Linguistic sexism includes the definition of a different “place” for the women in the society and disregard for the women as a social group. In the Lithuanian language, absolute majority of nouns actualising the notion of the human being in the general sense – person, individual, subject, child – are used solely in the masculine gender. The language of images is not an exception. As video advertising appeared in the consumer society, femininity became identified with the commodity to be bought and sold. What is the most evident, femininity in advertisements is insistently identified with sexuality, which is inspired by heterosexual male fantasies. The asymmetry of sexes in the video language is entrenched by the fact that the male is shown as controlling the look, thus the controlling subject, whereas the women befall the role of a “sight” even when they have earned social status and hold high positions. The materialised (pornographised) image of a woman is becoming the synonym of mass culture.