Mokinių psichologinis atsparumas ir jo sąsajos su gebėjimu spręsti problemas

LTPerėjimas iš pagrindinės mokyklos į gimnaziją, kaip į sudėtingesnę, didesnius reikalavimus keliančią mokymosi aplinką, tampa rizikos veiksniu, galinčiu turėti nepalankių pasekmių. Gebėjimas sėkmingai prisitaikyti nepalankiose sąlygose yra vadinamas psichologiniu atsparumu, todėl procesas, kurio metu mokiniai, keičiantys mokyklą, susitvarko su iškilusia rizika ir sėkmingai prisitaiko prie naujų sąlygų, gali būti vadinamas atspariu. Pranešime analizuojami psichologinio atsparumo ypatumai, lyginant pakeitusius mokyklą ir perėjusius mokytis į gimnaziją devintų klasių mokinius su likusiais mokytis vidurinėje mokykloje, bei ieškoma atsparumo sąsajų su vienu iš apsauginių veiksnių, didinančių sėkmingo prisitaikymo galimybę: gebėjimu spręsti problemas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gebėjimas spręsti problemas; Mokiniai; Perėję mokytis į gimnaziją mokiniai; Problemų sprendimo gebėjimai; Psichologinis atsparumas; Newcomers of gymnasium; Problem solving ability; Psychological resielience; Psychological resilience; Pupils; Schoolchildren.

ENChanging a secondary school for gymnasium that has more difficult learning setting with higher requirements at the same time is an important risk factor that can have a serious negative impact on schoolchildren. The personal ability to readjust in an adverse environment is usually called psychological resilience. The process could be possibly named as resilient whenever schoolchildren master the risk and readjust to the environment of new school effectively. The peculiarities of psychological resilience in the groups of schoolchildren as newcomers of gymnasium and schoolchildren of secondary school (9-graders in both samples) are analyzed. The connection between psychological resilience and problem solving ability as one of the protective factors for effective resilience is discussed either. [From the publication]