Suvokiami ir patiriami neformaliojo švietimo tikslai

LTStraipsnyje nagrinėjama neformaliojo švietimo dalyvių (mokinių, jų tėvų, mokytojų ir būrelių vadovų) skirtingo ugdymo tikslų suvokimo problema. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais, nustatyta, kad švietimo dalyviai svarbiausiais neformaliojo ugdymo tikslais laiko: individuacijos ugdymą plėtojant vaikų gabumus, pasirinkimą pagal interesus, savarankiškumą, didžiavimąsi savo laimėjimais. Pastebima akivaizdi neformaliojo švietimo tikslų ir jų patyrimo disproporcija neformaliojo švietimo sistemoje. Mokinių interesas yra jų individuacija (asmenybės kūrimas), tuo tarpu realybėje dominuoja socializacijos, profesionalumo ir demonstravimosi tikslai. Neformaliojo švietimo sistemoje labiausiai patiriami užimtumo ir socializacijos tikslai, kurie traktuotini kaip minimalūs, bet natūralūs. Tačiau gerokai ambicingesni moksleivių individuacijos tikslai, nukreipti į vaiko saviraišką ir asmenybės savikūrą, yra mažai patiriami. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neformalus vaikų švietimas; Neformalusis vaikų švietimas; Švietimo tikslai; Aims of education; Interests for activities; Non-formal education; Non-formal education of children.

ENThe article analyzes the issue of different understanding of the aims of education among participants of non-formal education (schoolchildren, their parents, teachers, and heads of various circles). The results of an empirical study showed that participants of education think that the principal aims of non-formal education are development of individuality through the development of children's skills, choice according to one's interests, independence, and pride in one's achievements. The results showed an obvious disproportion between the aims of non-formal education and the real experience of these aims. Schoolchildren's interest is their individuality (formation of a personality), whereas in reality, the aims of socialization, professionalism and self-demonstration predominate. In the non-formal education system, the aims of occupation and socialization are realized best; these aims are seen as minimal yet natural. Meanwhile, significantly more ambitious aims of schoolchildren's individualization oriented towards a child's selfexpression and formation of a personality are on a rare real experience. [From the publication]