Synagogues in Lithuania

• Kravtsov, Sergey
• Cohen-Mushlin, Aliza
• Mickūnaitė, Giedrė
• Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Jurgita
• Levin, Vladimir

LTSinagogos sudaro svarbią Lietuvos sakralinių pastatų paveldo dalį. Šimtai sinagogų pastatų, kurie buvo apleisti po Holokausto, tarnauja kaip buvusio gyvenimo reliktai, tačiau šiuo metu veikia tik trys iš jų: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos sinagogos. Dauguma miestų ir miestelių didžiuojasi vienais ar keliais žydų maldos namais. Tačiau apsaugos ir buvusių sinagogos pastatų naudojimo klausimai nėra iki galo išspręsti ir tinkamiausi šių pastatų pritaikymo būdai, atsižvelgiant į jų urbanistinius ir architektūrinius bruožus bei interjero sutvarkymą, nebuvo iki galo apsvarstyti. Tiktai kelios mūrinės sinagogos buvo renovuotos ir pritaikytos šiandieniniams tikslams. Tuo tarpu daugybė likusių buvusių žydų maldos namų buvo palikti keliems dešimtmečiams, dėl ko jų interjerai sunyko ir prarastos originalios architektūrinės detalės. Ypač pažeidžiamos medinės sinagogos, kurios sudaro unikalią Europos žydų paveldo dalį (per keturis Lietuvoje išlikusių sinagogų inspektavimo metus (2006-2009) keletas medinių, taip pat ir mūrinių sinagogų ženkliai apgadintos ar nepataisomai prarastos). Todėl būtina kataloguoti išlikusias sinagogas Lietuvoje, užfiksuojant jų dabartinę būklę, tyrinėjant ir peržiūrint jų istoriją bei architektūrą. Projekto „Sinagogos Lietuvoje: katalogas“ metu dokumentuoti 96 sinagogų pastatai 59 Lietuvos miestuose ir miesteliuose: tarp jų 79 mūriniai ir 17 medinių. Jie ir analizuojami šiame leidinyje. Trys sinagogos (Troškūnuose, Žemaičių Naumiestyje ir Joniškėlyje) nebuvo žinomos akademinėje literatūroje, šioje publikacijoje jos minimos pirmą kartą.Reikšminiai žodžiai: Architektūros istorija; Interdisciplininis tyrimas; Katalogas; Lietuvos architektūros istorija; Lietuvos sakraliniai statiniai; Paveldo tyrimai; Sakralinė architektūra; Sinagogos; Žydų kultūros tyrimai; Žydų sinagogos; Catalog; Heritage studies; History of Lithuanian architecture; History of architecture; Interdisciplinary research; Jewish studies; Jewish synagogues; Lithuania's sacred built; Sacral architecture; Sinagogues.

ENSynagogues represent an important part of the heritage of Lithuanian sacred buildings. Hundreds of synagogue buildings abandoned after the Holocaust now serve as the relics of the previous life; however, only three of them are functioning: Vilnius, Kaunas and Klaipėda synagogues. The majority of larger and smaller towns boast one or several Jewish chapels. However, the issues of security and use of former synagogue buildings are not yet finalised, and the most appropriate ways to make use of these buildings subject to their urban and architectural features as well as the arrangement of interior have not been discussed through. Only a few brick synagogues were renovated and adapted for modern purposes. In the meantime, a lot of the remaining former Jewish chapels have been abandoned for decades and as a result the interiors deteriorated and authentic architectural details have been lost. Wooden synagogues are particularly susceptible to damage. They constitute a unique part of the European Jews’ heritage (during the four years of inspection of synagogues surviving in Lithiuania (2006–2009) several wooden and also brick synagogues were significantly damaged or irreparably lost). It is, therefore, essential to catalogue the surviving synagogues in Lithuania recording their current condition, examining and reviewing their history and architecture. In the course of the Project “Synagogues in Lithuania: a catalogue”, 96 synagogue buildings were documented in 59 Lithuanian towns, including 79 brick and 17 wooden ones. They are analysed in this publication. Three synagogues (in Troškūnai, Žemaičių Naumiestis and Joniškėlis) have not been heard of in academic literature; they are mentioned in this publication for the first time.

• Menotyra / Arts
• Istorija / History