Nuo Vytauto Didžiojo iki Molotovo-Ribbentropo : kultūrinės atminties politika Lietuvoje

LTNors istorijos ir kultūrinės atminties politika dažnai vartojami kaip sinonimai, šios kategorijos netapačios. Istorijos politikos kategorija, nors kai kuriais atvejais ir persipina su kultūrinės atminties nuo pastarosios skiriasi tiek savo objektu, tiek tos politikos kūrėjų ratu. Istorijos politika pagal savo objektą yra gerokai siauresnė sritis: a) ji yra nukreipta į administracines, teisines priemones, skirtas istorijos tyrimams reguliuoti. Tokios politikos vykdytoja yra valstybė, siekianti skatinti tam tikrus specifinius istorijos tyrimus. Šiai sričiai priskirtinos įvairios ekspertų komisijos mokykliniams vadovėliams ar net tarptautinės istorikų komisijos dvišalių santykių istorijai ar nacių ir sovietų nusikaltimams tirti, b) svarbus istorinės politikos įrankis gali būti ir spontaniškai susiformavusios istorikų mokyklos ar srovės, siūlančios istorikų bendruomenei ir visuomenei naujas istorijos sampratas. Jei Lietuvos istorijos politikoje ieškotume bendro kultūros paveldo integracinių elementų, jų tektų ieškoti antrajame segmente. Jau kurį laiką keliama LDK kaip bendro daugelio šalių paveldo, ar net naujai iškelta XVII–XVIII a. LDK kaip antrosios Lenkijos idėja, randa tam tikrą atgarsį ne tik Lietuvos istorikų bendruomenėje. Atsižvelgiant į tamprias istorijos ir kultūrinės atminties politikos sąsajas, neatmestina galimybė, kad kada nors bendras kultūrinis paveldas ras vietą ir Lietuvos kultūrinėje atmintyje. Tačiau ir tokiu atveju šie galimi pokyčiai laikytini ne pastarųjų dviejų dešimtmečių, tačiau kur kas ilgesnio laikmečio istorinės politikos raidos padariniu.Reikšminiai žodžiai: Istorijos žiniasklaida; Istorinė atmintis; Visuomenės politizavimas; Populiarization of the history; Historical memory; Politization of the society; Atminties politika; Istorijos politika; Molotovo-Ribbentropo paktas; Gatvėvardžiai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Politics of memory; Politics of history; Molotov-Ribbentrop Pact; Streetsnames.

ENAlthough the politics of history and cultural memory is often used convertible terms, these categories are non-identical. The category of history politics, although it overlaps with the cultural memory in some cases, it differs from the latter both by its object and the circle of its policy makers. History politics is of much narrower area in accordance with its object: a) it is directed to the administrative, legislative measures intended got regulation of history studies. The executor of such a policy is the state, seeking to promote certain specific historic studies. This area would involve various commissions of experts for examination of school textbooks or even an international commission of historians for analysis of the history of bilateral relations or the Nazi and Soviet crimes, b) an important tool of historic politics could also be schools of historians or movements formed spontaneously, suggesting new conceptions of history to community of historians and society. If we sought for integrational elements of common cultural heritage in the historic politics of Lithuanian, they would have to be sought in second segment. For some time, the idea of GDL has been posed as a common heritage in many countries, or even the newly-opened idea of GDL of the XVII–XVIII centuries as of second Poland, finds a resonance not only in the community of historians in Lithuania. Given the elastic interfaces of history and cultural memory politics, it is possible that their common cultural heritage would ever find the place in Lithuanian cultural memory, too. However, in this case the following possible changes are not considered to be of the last two decades, but the result of the historic politics evolution of much longer period.

• Folklorinė atmintis: retrospektyvus santykis su vieta lietuvių liaudies sakmėse / Radvilė Racėnaitė. Tautosakos darbai 2013, 46, p. 107-131.
• Lithuanian politics of history in 1990-2018. Legal solutions / Jaroslav Volkonovski. Institute of National Remembrance Review 2019, 1, p. 165-216.