Bitės dienoraštis - sau, žmonėms, istorijai
LTE. Vaičekausko leidykla Panevėžyje išleido Gabrielės Petkevičaitės-Bitės "Karo meto dienoraščio" III tomą; proga pasvarstyti šio didelio teksto reikšmę, kitų tomų leidybos perspektyvas. Bitės vardą vis dažniau susitinkame, šiemetinėje nacionalinių vertybių peržvalgoje paminėjome tarp svarbiųjų asmenų. "Karo meto dienoraštis" - didelės apimties tekstas; jį sudaro trys dalys. Rašymo laikas - nuo 1914 m. birželio vid. iki 1919 m. liepos vid. 1926 m. dar prirašytas "Epilogas". Rašytojai gyvai esant, "Varpo" bendrovė buvo išleidusi dvi dienoraščio dalis: I - 1925; II - 1931. Sunkesnis likimas ištiko III dalį - jos nebespėta išleisti. Bet Lietuvos MA bibliotekoje išliko rankraštis. XX a. VII deš. viduryje, leidžiant Bitės palikimą (faktiškai Raštus, tik vengta taip vadinti), į antrą knygą sudėtas ir "Karo meto dienoraštis", rūpestingai parengtas kruopštaus redaktoriaus ir tekstologo Aleksandro Žirgulio; jis iššifravo santrumpų dalį ir perspėjo, kad santrumpų dalies gal ir ateityje nederės liesti. Supratus, kad III dalies visos neįmanoma bus paskelbti (dėl neigiamo bolševikų vertinimo), spausdintos tik šios dalies parinktos vietos. Tad svarbi yra Panevėžio kultūrininkų (labiausiai sudarytojos Jerutės Vaicekauskienės, redaktorės Birutės Goberienės) iniciatyva Raštų leidimą pradėti nuo III tomo. Plačiai aprėpiantis rašytojos žvilgsnis - savųjų, artimųjų likimo, bet ir kitų. Karo meto dienoraštyje Bitė pasirodo kaip nuosekli pacifiste, ginanti ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų žmonių interesus. Įdomi, savita žydų likimo gija.Reikšminiai žodžiai: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė; Dienoraštis; Humanizmas; Gabrielė Petkevičaitė-Bitė; Diary; Humanism; Literatūros antropologija; The anthropology of literature.
ENE. Vaičekausko leidykla in Panevėžys published the third volume of “Karo meto dienoraštis” [War-time Diary] by Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. It is an occasion to ponder on the significance of this voluminous text and prospects for publishing other volumes. The name of Bitė is increasingly frequently heard and was mentioned in the run-through of the national values this year among the outstanding people. “Karo meto dienoraštis” is a text of large volume comprising three parts. It was written from mid-June 1914 to mid-July 1919. In 1926, an epilogue was added. When the writer was still alive, Varpas company published two volumes of the diary, the first in 1925, the second in 1931. Harder fate befell the third volume; it has not been published. However, a manuscript was preserved in the library of the Lithuanian Academy of Sciences. When publishing the heritage of Bitė (actually, the writings, only this description was avoided) in the middle of the sixties, the second book included “Karo meto dienoraštis” as well, carefully prepared by the thorough editor and specialist of textualism Aleksandras Žirgulis. He deciphered a number of abbreviations and warned that some of them would better remain untouched in the future. After realising that it will be impossible to publish the entire third volume (due to the negative attitude towards Bolsheviks), only the selected excerpts of this volume had been published. Accordingly the initiative of the Panevėžys people in culture (compiler Jerutė Vaicekauskienė and editor Birutė Goberienė in particular) to begin the publishing of the writings with the third volume is very important.The widely-encompassing eye of the writer saw the fates of the people close to her as well as others. In the war-time diary Bitė emerged as a consistent pacifist protecting the interests of Lithuanians as well as other peoples. The line of fate of the Jews is very interesting and distinctive, too.
