Too high or just right? Cost-benefit approach to emigration question

LTSubyrėjus Sovietų Sąjungai pakilusi „geležinė uždanga“ pravėrė duris gyventojų emigracijai iš pokomunistinių šalių, o pilnateisė narystė Europos Sąjungoje (ES) šias duris atvėrė labai plačiai. Straipsnio tikslas - mesti iššūkį dominuojančiam požiūriui į emigraciją kaip į negandą, atkreipiant dėmesį į tai, kad šaliai donorei emigracija gali duoti nemažai teigiamų grįžtamojo pobūdžio padarinių. Pripažindami tiesioginių ir netiesioginių, pirminių ir antrinių, pasireiškiančių tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju periodu neigiamų padarinių egzistavimą, straipsnio autoriai kvestionuoja tradicinį požiūrį į emigraciją kaip į vienareikšmišką negandą, nurodydami keletą galimų teigiamų emigracijos pasekmių šalies ekonomikai. Šių paslėptų emigracijos laimėjimų sąraše yra šios pasekmės: sumažėja nedarbo lygis; emigrantų į gimtinę siunčiamos piniginės perlaidos, kaip ir bet kurios kitos pajamos, išleidžiamos vartoti, dalis atidedama santaupoms, o dalis investuojama; padidėja eksporto į emigrantus priimančias šalis apimtis; sumažėjusi darbo jėgos pasiūla skatina pramonės restruktūrizaciją ir technologinius pokyčius, kurie ilgalaikiu periodu didina darbo našumą; mažėja neapskaitytos ekonomikos mastai. Straipsnyje pateikiami argumentai, leidžiantys manyti, kad šios teigiamos pasekmės bei jas padidinantys ekonominiai multiplikatoriai ilguoju laikotarpiu gali atsverti ar netgi viršyti tiesiogines ekonomines emigracijos netektis. Autoriai formuluoja išvadą, kad bandymai teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis stabdyti emigraciją - tai trumparegiško požiūrio išraiška. Teorinės straipsnio įžvalgos iliustruojamos pateikiamais Lietuvos statistiniais duomenimis.Reikšminiai žodžiai: Emigracija; Protų nuotėkis; Pasekmės; Grįžtamieji ryšiai; Politika; Emigration; Brain drain; Consequenses; Feedback; Policy; Kaštai; Nauda; Consequences; Costs; Benefits; Policy.

ENIf raising of the infamous "iron curtain" just half opened the door for labour emigration from the postcommunist countries, the full-fledged membership to the European Union threw that door wide open. As a result most of these countries experienced significant upsurge of labour emigration after they entered EU. Most demographers and economists of the Eastern European countries tend to conclude that the loss of human capital due to international migration is detrimental to donor nation's productive capacity and reduces its economic growth and wellbeing. The following adverse effects of emigration are usually cited: depletion of the country's human capital assets, resulting in lower productivity; loss of return on investment in education; smaller tax base; larger inequality in the donor country. It is rather obvious that if country looses its skilled, educated and demanded workforce this could retard its development. However, "could" does not necessarily means "should", and the "net-impact" of migration is subject to the kind and scale of feedback effects. While outward negative consequences of emigration are emphasized in many academic studies and public discussions, the issues of potential positive feedback effects of it on the donor country are generally ignored.Acknowledging the existence of direct and indirect adverse effects of workforce emigration, particularly of brain drain, this article nevertheless attempts to challenge conventional assumption of the "unequivocal" calamity of emigration by pointing out that it can also trigger quite a few offsetting feedback effects that would bring gains for the sending country. Those hidden benefits of emigration for the donor country include, but are not limited to, decrease of unemployment and entailed reduction of demand in welfare payments, remittance flows, stimulation of exports and technological advancement, shrinkage of shadow economy. The authors advocate the cost-benefit approach to migration, and suggest that in the long-term perspective these positive effects, enhanced by economic multipliers, might offset or even outweigh for sending country immediate losses caused by the workforce emigration. While usually such optimism is not reserved for "brain drain" phenomenon, the authors argue that in the long run it probably will bring efficiency gains to all parties, both donor and recipient, as well. Theoretical insights of the paper are illustrated, wherever possible, by the appropriate statistical evidence from Lithuania as the country with one of the highest rates of emigration in the European Union. [From the publication]