Laikas Jono Meko dienoraščiuose

LTLaikas - tai patirties forma ir patirtinio pasaulio matmuo, kuriame skleidžiasi būtis. Tradicinėje ir moderniojoje kultūrose, atskirose visuomenėse ir kiekvienoje sąmonėje laikas, nepaisant sunkiai nuneigiamos savo esamybės, yra sunkiai apibūdinama ir dar sunkiau paaiškinama duotis. Laikas yra štai-būties, arba savęs mąstymo, esinys, todėl teorinis jo paaiškinimas tampa išvestiniu. Probleminiam laiko akiračiui rūpi, koks yra laikas ir kaip jis yra. Straipsnyje daroma prielaida, kad laikas yra esminis rašytojo Jono Meko meninį pasaulį struktūruojantis veiksnys. Taip įmanoma tvirtinti tiek apskritai dėl laiko kaip universalijos egzistavimo, tiek ir konkrečiau dėl nenutrūkstančios laiko tėkmės fiksavimo analizuojamame tekste. Straipsnyje aiškinamasi, koks Meko prozos knygos „Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai“ (2000) laikas ir kaip jis yra, siekiant aprašyti laiko patirtį rašytojo dienoraščiuose, kuriuose ji ypač ryškiai atsiskleidžia. Si tema būtent šio autoriaus kūryboje iki šiol nėra plačiau tyrinėta, todėl analizė gali tapti pradžia tolimesniems ne tik Meko, bet ir kitų (egzilio) rašytojų tyrinėjimams. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Dialogas; Dienoraštis; Jonas Mekas; Keliaujantis žmogus; Kūnas; Laikas; Literatūrinis dienoraštis; Tapatybė; Body; Dialog; Dialogue; Diary; Homo viator; Identity; Jonas Mekas; Literary diary; Time.

ENThe time is a form of experience through which the entity is revealed. This article attempts to explain what and how the time is in Mekas's book "Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai" (A Man out of Place: Nervous Diaries; 2000). The experience of time in the writer's diaries where it is revealed so distinctly has also been described.