Kalba kaip simbolinis kapitalas

LTStraipsnyje, remiantis Pierre Bourdieu, plėtojama mintis, jog kalbiniai gebėjimai sudaro simbolinį kapitalą, kuris gali būti konvertuojamas į kitas kapitalo formas, t. y. reputaciją, socialinį statusą, geriau mokamą darbą ir pan. Kaip ir kiekvieną kapitalą, kalbą reikia aktyviai palaikyti ir rūpintis. Tam svarbūs du dalykai: 1) funkcinis požiūris j dabartinę kalbą, jos vartoseną; 2) vertybinis (arba norminamasis) požiūris į dabartinę, ypač bendrinę, kalbą, jos vartoseną. Kalbos simbolinis kapitalas yra visi kalbos raiškos ištekliai (paveldas - savoji ir labiausiai saugotina kalbos dalis, ir galimi raiškos būdai, tai, kas slypi kalboje kaip gyvybinė jėga) bei sugebėjimas tuos išteklius įvertinti, jais naudotis, juos gausinti. Tam, kad tas kapitalas tinkamai funkcionuotų ir teiktų naudą - kurtų naujas vertes, kitas kapitalo rūšis - reikia aktualizuoti raiškos priemones, kurti naujus raiškos būdus ir kaupti kalbinę patirtį. Tam reikia ugdyti kalbinę savimonę bei savigarbą, mokyti pajausti kalbą jausmais ir perprasti jos sisteminius ryšius protu. Tik ši dermė gali sudaryti sąlygas lietuvių kalbai turėti ateitį. Taigi reikia padėti mokiniams kaupti simbolinį kalbos kapitalą, nesvarbu, ką toliau tie mokiniai gyvenime veiks - mokys kitus, kurs informaciją interneto portalams, aptarnaus klientus, duos interviu apie savo darbus, suks į politiką, atsitiktinai paklius į televiziją ar skelbs orų prognozes - visur reikia aiškios, sklandžios ir lanksčios ir atitinkančios vartojimo situaciją kalbos.Reikšminiai žodžiai: Kalba; Simbolinis kapitalas; Dvasinė tautos vertybė; Bendrinė lietuvių kalba; Kalbos mokymas; Standard Lithuanian; Language teaching.

ENBasing on the ideas from Lithuanian media, the article addresses the following issues: where we are and where we are headed; how the Lithuanian language is to resist the impact of other languages, how and where to maintain the individuality of the Lithuanian language and at the same time to make it modern. Only by attempting to overcome these contradictions, it is possible to go ahead, to create something new and to keep, more or less, the existence of the Lithuanian language. It is important here to discuss what the symbolic capital of a language is and to understand that the symbolic capital of the Lithuanian language is all the resources of the language expression (the heritage - the own and most protectable part of the language - and possible ways of its expression, something that is a vital force of the language), as well as our capacity to evaluate said resources, to use and accumulate them. While the duty of the teachers is to help the learners accumulate the symbolic capital of the language, no matter what they will further do in their life - teaching others, composing information for websites, dealing with customers, giving interviews about their job, turning to politics, breaking accidentally into the world of TV or reporting weather forecast - all these areas of activity require clear, fluent and flexible language in line with the situations of language use.