Poetinio subjekto tapatybė Kazio Bradūno poezijoje

LTStraipsnyje mėginama atskleisti, kaip dviejų pasaulėžiūrų - krikščioniškosios-ikikrikščioniškosios – jungtis veikia poetinio subjekto figūrą. Tokią svarstymo eigą motyvuoja atsigręžimas į teorines moderniosios sąmonės apibrėžtis, kurios suponuoja mintį, kad vienas esminių moderniosios sąmonės bruožų - sugebėjimas jungti skirtingus reiškinius, objektus, pažiūras ir principus turi ne tik pozityviąją, bet ir negatyviąją pusę. Jungdama priešybes, pati sąmonė atsiduria nuolatinėje Tarp būsenoje. Tarp tikėjimo ir abejonės, tarp tikrumo ir netikrumo, tarp atverties ir paslėpties - tokiomis antinomijomis teoriniuose darbuose apibūdinamas modernusis žmogus. Bradūno poezijos analizė gali padėti suvokti, kad antinomiškas būties pavidalas neaprėpia visos modernaus žmogaus sampratos. Bradūno, neabejotinai priskiriamo moderniosios poezijos paradigmai, poetinio subjekto negalima apibūdinti tomis pačiomis kategorijomis, kokios priskiriamos, pavyzdžiui, Henriko Nagio ir Alfonso Nykos-Niliūno poezijos subjektams. Skirtingos tikėjimo patirtys nesuskaldo Bradūno žmogaus. Jo santykis tiek su pasauliu, tiek su jame esančia dievybe skleidžiasi ne ieškojimo ar abejonės, bet tikėjimo ir pasitikėjimo perspektyvoje. Intuityvaus pažinimo atradimas Bradūno poezijoje leidžia mąstyti apie kontempliatyviąją poetinio subjekto patirtį. Kontempliaciją suvokiant kaip Dievo pažinimą, pranokstantį žmogaus protą, galima ją atpažinti bradūniškojo santykio su Dievu patirtyje. Prasmės išgyvenimas kyla ir auga ne iš filosofinio mąstymo apie žemę, bet iš pačios žemės, iš žmogaus nuolatinio sąlyčio su ja.Reikšminiai žodžiai: Kazys Bradūnas; Poetinis subjektas; Kazys Bradūnas; Poetic subject; Bradūnas; Klausimas; Dangus; žemė; Tikėjimas; žinojimas.; Bradūnas; question; Sky; Heaven; Earth; Faith; Knowing.

ENOne of the essential features of modern consciousness is the ability to combine different phenomena, objects, attitudes and principles, this having not only its positive but also a negative side. By combining the opposites, the consciousness finds itself in a constant Between state. Between trust and doubt, between certainty and uncertainty, between revealing and hiding - these antinomies define the modern human being in theoretical works. The analysis of Bradūnas's poetry helps to realise that the shape of antinomy entity does not cover the entire conception of the modern human being. BradOnas's lyrical subject cannot be defined by the same categories that are attributed to lyrical subjects of Henrikas Nagis and Alfonsas Nyka- Niliūnas. Different experiences in belief do not split BradOnas's lyrical subject. His relationship both to the world and to the divinity existing in this world is revealed not in the perspective of search or doubt but in the perspective of trust and confidence. Therefore, this article focuses on the identity of lyrical subject in BradOnas's poems.