Vaikų, gyvenančių globos namuose ir pilnose šeimose, socialinių įgūdžių empirinis tyrimas

LTMažinant globos namuose gyvenančių vaikų socialinę atskirtį ir padedant jiems sėkmingai adaptuotis socialinėje aplinkoje, svarbu ugdyti jų socialinius įgūdžius. Susiformavę įgūdžiai padeda užtikrinti žmogaus būties kokybę. Vadinasi, socialinių įgūdžių ugdymas išplėtotų asmens socialinio funkcionavimo galias, padidintų jo potencines galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime. Todėl neatsitiktinai nemažai autorių, nagrinėjančių globos namų vaikų socialinę ir edukacinę situaciją, iškelia socialinių įgūdžių ugdymo aktualumą, kaip svarbų asmens socialinės integracijos veiksnį. Šio straipsnio tikslas - atskleisti vaikų, gyvenančių globos namuose ir pilnose šeimose, socialinių įgūdžių ypatumus. Pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į percepcinius, komunikacinius, interakcinius, veiklos organizavimo, veiklos rezultatų vertinimo ir dalyvavimo grupės veikloje įgūdžius. Taikytas faktorinės analizės pagrindinių komponenčių metodas. Atlikta faktorinė analizė patvirtino pasirinktų įgūdžių reikšmingumą. Nustatyta, kad vaikų, gyvenančių globos namuose percepciniai, komunikaciniai, interakciniai įgūdžiai menkesni nei vaikų, gyvenančių pilnose šeimose. Be to, abiejų grupių vaikų percepciniai įgūdžiai menkesni nei interakciniai ir komunikaciniai. Tuo tarpu komunikaciniai įgūdžiai geresni nei percepciniai ir interakciniai. Abiejų tiriamųjų grupių vaikų veiklos organizavimo ir dalyvavimo grupės veikloje įgūdžiai geresni nei veiklos rezultatų vertinimo, dalyvavimo grupės veikloje įgūdžiai geresni nei veiklos organizavimo ir veiklos rezultatų vertinimo. Globos namų vaikų veiklos organizavimo, veiklos rezultatų vertinimo ir darbo grupėje įgūdžiai menkesni nei pilnose šeimose gyvenančių vaikų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialiniai įgūdžiai; Komunikaciniai įgūdžiai; Kontakto palaikymas; Interakciniai įgūdžiai.; Social skills; Communication skills; Establishment of contact; Interaction skills.; Interakciniai įgūdžiai; Interaction skills.

ENFor minimizing of the social exclusion of children living in residential care it is important to develop their social skills. Social skills ensure higher quality of individual's subsistence, i.e. enable the person to handle different problems of life in an effective way and successfully adapt in an ever changing environment and, more importantly, enable his/her capacity to influence or even change that environment. Thus development of social skills could improve the individual's social empowerment and facilitate more effective participation in social life. The aim of this article is to disclose the peculiarities of social skills of children in residential care and children living with two parents. For the accomplishment of this aim major attention was concentrated on these skills: perception, interaction, activity organization, evaluation of activity results, working in the group. The analysis of factors has validated the importance of these skills. The data of the research shows that the perception, communication and interaction skills of children in residential care are worse than those of children living with two parents; the perception skills of children of both groups are worse than communication and interaction skills, and communication skills are better than interaction and perception skills. The data shows that children of both groups are more successful at the skills in the area of activity organization and cooperation than at the skills in the area of result evaluation. However, the cooperation skills of children of both groups are better than skills of activity organization and result evaluation. Besides, activity organization, results evaluation and cooperation skills of children in residential care are the poorest. [From the publication]