Kult świętych na Litwie od XV do początku XVII wieku : efekt polityki Kościoła katolickiego czy przejawy odmienności kulturowej?

LTStraipsnyje siekiama išsiaiškinti, kokie šventieji buvo populiariausi Vilniaus ir Žemaičių vyskupijose XV–XVII a. Dėl rašytinių šaltinių – liturginių kalendorių, litanijų, krikšto metrikų – stokos paplitusių šventųjų vardynas rekonstruojamas pagal bažnyčių ir altarijų titulus. Aptariami tokio metodo privalumai ir trūkumai, duomenų patikimumo problema. Analizuojant šaltinius autoriui pavyko nustatyti 189 Vilniaus vyskupijos bažnyčių (veikusių nuo XIV a. pabaigos iki 1620 m.) ir 34 Žemaičių vyskupijos bažnyčių (veikusių nuo XV a. pabaigos iki 1620 m.), titulus. Konstatuojama, kad šventųjų titulai buvo duoti dvejiems trečdaliams bažnyčių ir altarijų, Žemaitijoje netgi daugiau. Pasitelkus diagramas, lenteles, sudarytas populiariausių šventųjų sąrašas (pradedamas šv. Mikalojaus, šv. Jono Krikštytojo, šv. Jurgio, šv. Stanislovo, šv. Onos vardais). Jis lyginamas su situacija Lenkijoje, kitose LDK vyskupijose. Atskirai tiriamas klausimas, kaip dažnai populiariais šventųjų vardais krikštyti gyventojų vaikai. Tam pasitelktas XV–XVI a. Vilniaus vaivadijos valdininkų ir Žemaitijos bajorų vardynas. Duomenys lyginami su tendencijomis to meto Lenkijos vyskupijose, pastebint, kad pastarosiose itin populiarūs vardai Žemaitijoje sutinkami retai.Reikšminiai žodžiai: šventųjų kultas; Katalikų bažnyčios politika; Cult of Saints; The Catholic Church Policy; Šventųjų kultas; Katalikų bažnyčia; 15 amžius; 16 amžius; 17 amžius; Cult of Saints; The Catholic Church; The 15th-17th century; Religingumas; Patrocinija; Bažnyčios kalendorius; šventųjų relikvijos.

ENThe paper refers to the research, conducted in Poland for some time, into the popularity of the cult of saints in specific dioceses, or to the cult of particular saints, as for instance of Adalbert (Wojciech, Vojtëch), Stanislaus, Florian. In Lithuanian dioceses there were no such research. The Author presents his investigations into the cult of saints in the Vilnius and Samogitia dioceses from the fifteenth to the early seventeenth century. Because in these dioceses there were no liturgical calendars or litanies to the saints nor baptism register books, which formed the main body of the sources used by the Polish researchers in the cult of saints; the author based his examinations on patrocinia (patronages), since in his opinion neither names, nor synodal decrees could be regarded as an equal source. The article presents popularity of saints in Lithuania in the fifteenth-seventeenth centuries on the basis of churches dedications and altar foundations. [From the publication]