Działalność kulturalna gminy mieszczańskiej Kowna i Kościołów: katolickiego i luterańskiego w epoce potrydenckiej (od końca XVI do końca XVII wieku)

LTNuo XVI a. pabaigos iki XVII a. pabaigos Kaunas buvo vienas didžiausių Lietuvos miestų, socialinio bei religinio gyvenimo centras. Be senosios parapijos bažnyčios ir dviejų vienuolynų, potridentiniu laikotarpiu čia buvo atidaryti dar 4 vienuolynai, XVII a. viduryje susiformavo liuteronų bendruomenė. Straipsnyje analizuojami kultūriniai miesto ir bažnyčių ryšiai, "savo–svetimo" sankirta etninių ir religinių bendruomenių gyvenime. Charakterizuojamos mieste gyvavusios katalikų bažnytinės brolijos ir amatininkų cechai, jų socialinė sudėtis, vaidmuo griežtai formalizuotose bažnytinėse iškilmėse, apibūdinama liuteronų bendruomenė. Pastebima, kad vienu svarbiausių miesto kultūros elementų, reprezentavusių miesto tradicijas, visuomenę (socium), buvo pasaulietinės ir religinės šventės. Bažnyčia inicijavo kultūrinę veiklą, tačiau jos kokybė priklausė nuo miestiečių potencialo. Miesto kultūrinis gyvenimas priklausė nuo jame veikusių bažnytinių mokyklų, brolijų, miesto valdžios ir Katalikų Bažnyčios, t. y. veiksnių, lėmusių švenčių, garbių svečių sveikinimo iškilmių kalendorių bei ceremonialą, menininkų, dažniausiai dekoravusių bažnyčias, atvykimą. Miestiečiai tvirtai laikėsi savo tradicijų, todėl visu tiriamu laikotarpiu miesto šventės iš esmės nesikeitė. Jose dalyvaudavo ir vokiečiai liuteronai ir totoriai. Tai integravo miestiečių bendruomenę, nors pareiga dalyvauti katalikų šventėse, daryti rinkliavas jų naudai kėlė kitatikių nepasitenkinimą.Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Katalikai; Protestantai; Kultūros istorija; Brolijos; Viešieji renginiai; Kaunas; Roman catholics; Protestants; History of culture; Confraternities; Religinė bendruomenė; Social events; Miestiečiai; Religinės brolijos; Cechų brolijos; Magistratas.

ENAt the end of the sixteenth and seventeenth centuries Kovno was one of the biggest Lithuanian towns, a centre of urban and religious life. In addition to a medieval parish church and two priories existing there, in the post-Trident period there were established four cloisters, and in the mid-seventeenth century a Lutheran community was formed. The article analyses the circulation of cultural communication within the town and its churches, an intersection of the phenomenon of "native - foreign" in the life of ethnic and religious communities. [From the publication]

• Iš Kauno ir Karaliaučiaus liuteronų ryšių XVII a. pirmoje pusėje istorijos: Kasparo Movijaus atvejis / Ingė Lukšaitė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. P. 369-387.
• Reformierte im Großfürstentum ("magnus ducatus") Litauen im 16. und 17. Jahrhundert. Besonderheiten der litauischen Reformationsgeschichte / Ingė Lukšaitė. Protestantismus in den baltischen Landen und in Litauen: Nation und Konfession vom 16. Jahrhundert bis 1918 / Matthias Asche, Werner Buchholz, Mathias Niendorf, Patrick Schiele, Anton Schindling (Hgg.). Münster : Aschendorff Verlag, 2021. P. 105-128.