LTStraipsnyje analizuojami vieno Vilniaus šlėktos – Mykolo Juozapo Römerio (1778–1853) kultūriniai interesai. M. J. Römeris buvo turtingas žemvaldys, valdė nuosavybę Trakų, Ukmergės pavietuose ir Vilniuje. Buvo išsilavinęs, ugdytas prisilaikant šlėktos tradicijų, tačiau paveiktas Apšvietos idėjų. Sulaukęs brandaus amžiaus daug bendravo su politiniu, visuomeniniu ir kultūriniu elitu. Užėmė postus šlėktų savivaldos institucijose, buvo Vilniaus gubernijos maršalas. Paliko turtingą archyvą – laiškus, dienoraščius, įvairius užrašus. Tai suteikia galimybę ne tik rekonstruoti jo biografiją, bet ir pažinti visuomeninį bei kultūrinį gyvenimą Lietuvoje XIX a. pirmojoje pusėje. Aptariami M. J. Römerio dienoraščiai, laiškai, poezijos ir prozos kūriniai, literatūrinės ambicijos, išryškinama jo lektūra (lenkų, rusų ir prancūzų kalbomis, publicistika bei knygos), pomėgis kasdien skaityti Šventą Raštą. Savo pomėgį piešti M. J. Römeris siejo su poezija ir retorika, vertino paprastumą ir realizmą. Dvarininkų elito domėjimasis kultūra vertintinas dvejopai: 1) sukurtiems literatūros ir meno kūriniams būdingas diletantizmas, jie buvo žinomi tik siauram ratui; 2) profesionalių kūrėjų darbams dvarininkai kėlė panašius kriterijus, kaip ir saviems – jie turėjo tarnauti pramogai, lavinti protą ir saugoti moralę.Reikšminiai žodžiai: Mykolas Juozapas Riomeris; XIX a. Vilnius; Bajorija; Literatūrinė kūryba; Menas; Michał Józef Römer; Vilnius in the nineteenth century; Nobility; Literary creation; Arts; Bajorai; Kultūrinė veikla; Masonai; Vilnius; Archyvas; Vilnius; Cultural activity; Freemasonry; Archives.
ENNotion of the term "culture" in a historical-anthropological sense. Forms of cultural activity of the Vilnius nobility as a social phenomenon (participation in socio-cultural associations, cooperation with periodicals, a phenomenon of salons). Forms of private cultural activities (literary and artistic pursuits, writing diaries and letters). Michał Józef Romer - the problem of typicality as a member of landowning elite. His attitude towards new forms of the nobility's culture of the early nineteenth century, participation in social and cultural life, his own creative activity, reflections of a culture consumer. A hypothesis: the cultural activity of the Vilnius nobility was based on the intermingling of social and private forms of culture. A characteristic feature was personal involvement of the landowning elite, although it would be wrong to tell that the border between dilettantism and professionalism was blotted out. [From the publication]