Werki - rezydencja biskupia i magnacka (koniec XIV - początek XX wieku)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Werki - rezydencja biskupia i magnacka (koniec XIV - początek XX wieku)
Alternative Title:
Verkiai (Werki) - an episcopal and magnate residence (end of the fourteenth - early twenty centuries)
Authors:
Vitkauskienė, Birutė Rūta
In the Book:
Środowiska kulturotwórcze i kontakty kulturalne Wielkiego Księstwa Litewskiego od XV do XIX wieku : materiały z XVII spotkania Komisji Lituanistycznej zorganizowanego przez Instytut Historii PAN, Instytut Historyczny UW i Instytut Historii Prawa UW w Warszawie 23-24 września 2008 / pod red. Urszuli Augustyniak. Warszawa: Neriton, 2009. P. 25-37
Subject Category:
LT
Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Architektūra / Architecture; Barokas / Baroque; Istorijos mokslas / History science; Aplinkos apsauga / Environmental protection; Žemėvalda / Agricultural holding; Klasicizmas / Classicism.
Summary / Abstract:

LTRemiantis istorine literatūra, ikonografija, straipsnyje pristatomi du Verkių rūmų raidos etapai. Pirmasis jų datuojamas 1387–1765/1780 m., kai Verkiai buvo Vilniaus vyskupų rezidencija, antrasis – 1765/1780–1896, kai Verkiuose rezidavo magnatai. Daugiausia dėmesio skiriama pirmajam etapui, ypač su vyskupu Ignu Masalskiu susijusiai rūmų istorijai. Pirmosios patikimos žinios apie tai, kad Verkiuose rezidavo vyskupai – tik iš 1579 m. surašyto vyskupo Valerijono Protasevičiaus testamento. Kiti vyskupai (Eustachijus Valavičius, Konstantinas Kazimieras Bžozovskis) XVII–XVIII a. rūmus perstatinėjo, jie labiausiai prisidėjo prie jų išpuoselėjimo. Dėl palankios Verkių geografinės padėties vasaromis juose rezidavo ir kiti Vilniaus vyskupai. Vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis 1765–1780 m. ne tik pastatė dabartinius klasicistinio stiliaus rūmus (pagal architektų Martyno Knakfuso ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektus), bet ir iškeitė Verkius savo nuosavybėn. Po jo mirties rūmai tapo magnatų rezidencija, ilgiausiai juose gyveno ir didžiausią įtaką visam architektūriniam ansambliui turėjo didikai Vitgenšteinai. Nuo XIX a. 5–ojo dešimtmečio tai buvo gražiausia Vilniaus rezidencija.Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Verkiai; Architektūta; Rezidencija; Rūmai; Parkai; Vilnius; Verkiai; Residence; Palace; Park; Projektavimas; Fundacija; žemėvalda; Vyskupija; Barokas; Klasicizmas.

ENThe article presents, in chronological order, two stages of development of this outstanding residence: the first one spans the years from 1387 to 1765/1780 - Verkiai as a bishop's residence; the second, years from 1765/1780 to 1896 - Verkiai as a magnate residence. The description of the first stage of the development includes new archival materials pertaining to the Verkiai appearance at 'he times of Bishops Walerian Protasewicz, Eustachy Wollowicz, and Konstanty Kazimierz Brzostowski. The second stage includes a commentary to the inventories and reconstruction of the residence's appearance rebuilt in 1765-1780 by Bishop Ignacy Massalski; an exchange of Verkiai as a summer residence of the Vilnius bishops for a property at Niemenczyn made by Bishop Massalski With the Vilnius Chapter in the early 1780; and some characteristic transformations in the layout of 'he complex which from that time on became a magnate residence. The article presents also some newly found plans of the complex, drawings and photographs presenting the buildings' exterior and interior at the times of the Wittgensteins. [From the publication]

Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/22426
Updated:
2013-04-28 20:01:32
Metrics:
Views: 47
Export:
Download